Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Laboratorija Testai Žinynas
Gamtos tyrimai



Organizmų sandara ir funkcijos



Gyvybės tęstinumas ir įvairovė



Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus



Medžiagų sudėtis ir savybės



Medžiagų kitimai



Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas



Judėjimo ir jėgų pažinimas



Energijos ir fizikinių procesų pažinimas



Žemės ir Visatos pažinimas



Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Temos > Gamta > Vandens būsenos

Informacija apie objektą

MO pavadinimas

Vandens būsenos

MO nr.

968

Gebėjimai

1.1. Padedant mokytojui susiplanuoti ir atlikti stebėjimus bei bandymus. Saugiai ir kūrybingai naudoti paprasčiausias mokyklines gamtos tyrimo priemones, buityje naudojamus prietaisus ir medžiagas.

1.3. Formuluoti paprastas išvadas, palyginti savo ir draugų gautus stebėjimų ir bandymų rezultatus.

1.4. Vartoti pagrindinius matavimo vienetus.

5.1. Grupuoti (klasifikuoti) pateiktas medžiagas į kietąsias, skystąsias ir dujines. Paaiškinti, kad vanduo gali būti kietosios, skystosios ir dujinės būsenos, susiejant būseną su dalelių turima energija.

7.1. Atpažinti vandens būsenas įvairiose situacijose. Apibūdinti būsenų kitimą vandens apytakos rate.

Žinios ir supratimas

1.1.1. Savais žodžiais paaiškinti, kas yra hipotezė (spėjimas).

1.1.2. Padedant mokytojui pagal aprašymą atlikti paprastus stebėjimus ir bandymus, rezultatus pateikti žodžiu ar raštu.

1.1.4. Nurodyti paprasčiausius indus bandymams atlikti (stiklinė, piltuvėlis, matavimo cilindras).

1.3.1. Pateikiant pavyzdžių paaiškinti, kas yra tyrimų rezultatas ir kas yra išvada.

1.4.1. Nurodyti pagrindinius ilgio, masės, ploto, tūrio, temperatūros, greičio ir laiko vienetus.

Mokymosi uždaviniai

Apibūdinsiu, kuo skiriasi vandens dalelių išsidėstymas ir judėjimas dujinėje, skystojoje ir kietojoje medžiagoje.

Išsiaiškinsiu, kad kylant temperatūrai vandens dalelės įgyja daugiau energijos ir kietoji medžiaga virsta skystąja, o vėliau dujomis.

Išsiaiškinsiu, kad temperatūrai mažėjant vandens dalelių energija mažėja ir vandens garai virsta skysčiu, o vėliau skystis virsta ledu.