Svarbus
energijos virsmas gyvojoje gamtoje – maisto pavertimas naujais kūno
audiniais. Pavyzdžiui, karvė ėda tik šviežią, žalią žolę, palikdama senus lapus, šaknis. Taigi šios augalų dalys lieka. Karvė negali
suvirškinti visų augalų, todėl dalis maisto pašalinama iš žarnyno. Mėšlas turi daug energijos, likusios nesuvirškintoje žolėje. Naujų
ląstelių gamybai karvė sunaudoja tik menką dalį augalų sukauptos energijos.
Tas pats atsitinka, kai žmonės valgo galvijų mėsą. Mes valgome tik galvijų raumenis ir kai kuriuos kitus organus. Likusi galvijų dalis nevartojama. Taip prarandama juose sukaupta energija.
Kvėpuodami visi organizmai išskiria
šilumą, kuri taip pat sudaro
energijos nuostolius.