Maždaug prieš 4500 metų kinai pastebėjo, kad, padėjus pailgą
magnetą ant plaukiančio upe medžio gabalo, šis visada pasisukdavo ta pačia kryptimi. Pritaikius šį pastebėjimą ir buvo išrasta
kompaso rodyklė – įmagnetintas plieno strypelis, galintis laisvai sukiotis.
Senovinis kinų kompasas buvo vežimėlio formos. Jame, sukinėdamasi ant ašies, stovėjo žmogaus figūrėlė, ranka rodanti į pietus. Randama žinių apie magnetinės rodyklės pritaikymą laivuose jau 300-aisiais mūsų eros metais.
Europoje kompasas pradėtas naudoti XII amžiuje. XIV amžiaus pradžioje Italijoje pradėtas naudoti kompasas su skale. Ji buvo sujungta su magnetu. Toks beveik nepakitęs kompasas išliko iki mūsų laikų.