Medžiagų būsenų virsmai

Išimti iš Mano išrinktųjų Informacija

Medžiagos gali pereiti iš vienos būsenos į kitą. Pavyzdžiui, ledas, kuris yra kietosios būsenos, tirpinamas pereina į skystąją būseną, t. y. virsta vandeniu. Kaitinant kietąjį kūną, jo molekulės ima virpėti vis greičiau ir greičiau. Kietąjį kūną sudaranti medžiaga plečiasi. Galiausiai molekulės neišsilaiko savo pirmykštėje vietoje ir atsistumia viena nuo kitos. Tada kietasis kūnas ištirpsta (išsilydo) ir virsta skysčiu. Kaitinant skystį, dalelės juda vis greičiau ir greičiau, kol išlekia iš skysčio ir sudaro dujas. Pakankamai įkaitintas skystis užverda – dujos burbuliukais kyla į paviršių.

Iliustracijos

Atsisiųsti Pranešti apie klaidą

+ 16

- 9

Susiję mokymosi objektai

Demonstracijos

Žinynas

Medžiagos būsena

Medžiagos būsena

Tai medžiagos buvimo būdas. Dažniausios yra trys medžiagos būsenos: [[kietoji:id:443]], [[skystoji:id:444]] ir [[dujinė:id:292]]. Būseną lemia medžiagos dalelių ([[atomų:id:293]] arba [[molekulių:id:294]]) energija ir tarpusavio trauka.
Molekulė

Molekulė

Tai mažiausia medžiagos dalelė, turinti visas medžiagai būdingas savybes. Molekulės yra labai mažos, jas galima pamatyti tik pro stipriausią mikroskopą. Jos labai įvairios – gali būti sudarytos ir iš vieno atomo, ir iš daugybės vienodų arba skirtingų [[atomų:id:293]].
Skystėjimas

Skystėjimas

[[Dujinės:id:292]] arba kietosios būsenos [[medžiagos:id:1194]] virsmas [[skysčiu:id:444]]. Dujos skystėja, jeigu jos atšaldomos arba padidinamas jų slėgis. Kietosios medžiagos skystėja kaitinamos.