Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą | Demonstracijos | Laboratorija | Testai | Žinynas |
Gamtos tyrimai | ||||
Organizmų sandara ir funkcijos | ||||
Gyvybės tęstinumas ir įvairovė | ||||
Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus | ||||
Medžiagų sudėtis ir savybės | ||||
Medžiagų kitimai | ||||
Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas | ||||
Judėjimo ir jėgų pažinimas | ||||
Energijos ir fizikinių procesų pažinimas | ||||
Žemės ir Visatos pažinimas |
Tais laikais, kai apie žvaigždžių prigimtį žmonės dar nežinojo, jos buvo laikomos lyg žibintais, pritvirtintais prie kieto dangaus skliauto. Pamatę danguje ryškų tvykstelėjimą, žmonės sakydavo, kad „nukrito žvaigždė“. Iš tiesų tarp „krintančių žvaigždžių“ ir tikrųjų žvaigždžių nėra nieko bendra.
„Krintančioji žvaigždė“ – reiškinys, kurį sukelia smarkūs mažyčių kietų, smiltelės, segtuko galvutės dydžio dalelių kritimas į Žemės atmosferą. Dideliu greičiu skriejančios dalelės dėl trinties į atmosferą įkaista, kartu įkaista ir prie dalelės esantis oro sluoksnis, dėl to ir matomas ryškus tvykstelėjimas. Šios švytinčios dalelės ar kiti kietieji kūnai vadinami meteorais. Dažniausiai meteorai Žemės paviršiaus nepasiekia. Aukštai ore jie spėja išgaruoti ir virsta įkaitusiomis dujomis.