Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą | Demonstracijos | Laboratorija | Testai | Žinynas |
Gamtos tyrimai | ||||
Organizmų sandara ir funkcijos | ||||
Gyvybės tęstinumas ir įvairovė | ||||
Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus | ||||
Medžiagų sudėtis ir savybės | ||||
Medžiagų kitimai | ||||
Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas | ||||
Judėjimo ir jėgų pažinimas | ||||
Energijos ir fizikinių procesų pažinimas | ||||
Žemės ir Visatos pažinimas |
Ugnis perduoda šilumą puodui, puodo sienelėmis ji perduodama vandeniui, iš vandens – į jį panardintam šaukštui. Karštas šaukštas, įmestas į šaltą vandenį, jį sušildo. Kas gi ta šiluma?
Dar XVII a. šiluma buvo įsivaizduojama kaip ypatingas skystis – „kalorikas“. Anot senųjų laikų mokslininkų, jis ne tik nematomas, bet ir besvoris. Tuo buvo įsitikinta sveriant šaltus ir karštus kūnus. Šios teorijos buvo atsisakyta po daugelio bandymų. Jei šiluma būtų skystis, tai, pakeitus kūno formą, jis turėtų išsilieti panašiai kaip iš kibiro vanduo. Juk, pavyzdžiui, jei sulankstytume kibiro šonus, vandens lygis jame pakiltų ir vanduo išsilietų. Tačiau išbandžius buvo įsitikinta, kad pakeitus karšto kūno formą, jo temperatūra, vadinasi, ir šiluma nepasikeičia. Vėliau buvo nustatyta, kad šilumą lemia kūną sudarančių dalelių judėjimas. Kuo greičiau dalelės juda, tuo karštesnis yra kūnas.