Nuo seno žmonės stebėjo
Saulės ir
Mėnulio užtemimus. Senovėje prietaringus žmones apimdavo siaubas, ypač jei visiškai užtemdavo Saulė. Buvo manoma, kad Saulę ištiko nelaimė, kad ją prarijo pabaisa ar drakonas.
Užtemimas įvyksta, kai Mėnulis uždengia visą Saulę (visiškasis Saulės užtemimas) arba jos dalį (dalinis Saulės užtemimas). Nors Mėnulis yra mažas, palyginti su Saule, bet jis daug arčiau, todėl uždengia Saulę, o jo šešėlis prabėga tam tikromis Žemės vietomis. Saulės užtemimas visada prasideda iš dešinės Saulės disko pusės, nes mes matome Mėnulį judant iš dešinės į kairę.
Užtemimas gali įvykti tik esant Mėnulio jaunačiai. Jei Mėnulis būna priešingoje Saulei pusėje (pilnatis), jis pats gali patekti į šešėlį, kuris nutįsta nuo Žemės į erdvę. Žemei užstojus Saulės šviesą, nuo Mėnulio šviesa neatsispindi – vyksta Mėnulio užtemimas.