Geležis

Rūdys – tai rudos arba tamsiai rudos spalvos kieta medžiaga, susidaranti ant metalinio, pavyzdžiui, [[geležinio:id:998]], daikto, jam rūdijant. Rūdys padaro daug žalos žmonių turtui: surūdija mašinų detalės, įvairūs įrenginiai, laivų korpusai.

Tai lėtas [[cheminis kitimas:id:386]], vykstantis tarp metalo, pavyzdžiui, geležies, vandens ir deguonies. Per tam tikrą laiką kietas metalas tampa puria, rudos spalvos medžiaga – rūdimis. Šis kitimas padaro daug žalos metaliniams daiktams, įvairioms konstrukcijoms. Dėl rūdijimo kasmet prarandama apie 10 proc.

Geležies lydiniai ketus ir plienas yra geležies, [[anglies:id:1469]] ir kitų metalų kietieji [[mišiniai:id:452]]. Jie patvarūs, kieti, laidūs šilumai, todėl labai plačiai naudojami. Pliene yra šiek tiek mažiau anglies negu ketuje, todėl plienas nėra trapus.

Tai – gamtinių mineralų sankaupa, iš kurios gaminamas [[metalas:id:528]] geležis.

Gryna geležis yra kalus, blizgantis [[metalas:id:528]], lydosi esant 1535 °C temperatūrai, [[įsimagnetina:id:417]], rūdija, lengvai jungiasi su kitomis medžiagomis. Žmogaus organizme taip pat yra geležies. Jei trūksta geležies, žmogus suserga mažakraujyste.

Geležies žmogaus organizme yra labai mažai, tačiau be jos kraujas negalėtų pernešti deguonies. Jeigu geležies trūksta, žmogus jaučia nuovargį, sumažėja atsparumas ligoms, susilpnėja atmintis. Geležies žmogus gauna su maistu. Jos yra beveik visuose maisto produktuose, taip pat vandenyje.