Gintaras

Taip vadinama prieš daugelį šimtų tūkstančių metų augusių spygliuočių medžių suakmenėjusi derva. Tai – organinės kilmės mineralas, sudarytas iš anglies, deguonies ir vandenilio. Paprastai jame yra 79 proc. anglies, 10,5 proc. deguonies ir 10,5 proc. vandenilio. Be to, gintaras turi nuo 3 iki 8 proc. gintaro rūgšties. Gintaro tankis kinta nuo 1 iki 1,1 g kubiniame centimetre, jis yra labai artimas vandens tankiui. Todėl gintaras vandenyje gali plūduriuoti ir bangos lengvai jį mėto. Veikiamas alkoholio arba eterio, gintaras skaidosi į gintaro rūgštį (3–8 proc.), dervą (85–90 proc.) ir kitas medžiagas. Minkštėja 150 °C temperatūroje, lydosi 350–375 °C temperatūroje. Smilkdamas maloniai kvepia ir dėl to viduramžiais buvo naudojamas smilkalams. Nuo kitų fosilinių sakų gintarą lengviausia chemiškai atskirti pagal jo sudėtyje esančią gintaro rūgštį. Perpjovę gintaro gabalą, pamatysime, kad jo paviršius yra kiek tamsesnis už vidų. Mat gintaro paviršių per ilgą laiką paveikia deguonis. Gintaras yra elektros izoliatorius.