Kurtumas yra visiškas klausos praradimas arba toks jos susilpnėjimas, kai neįmanoma savarankiškai išmokti kalbėti. Tai – fizinė negalė, negalėjimas girdėti. Kurtieji savaip viską supranta, nes judantys daiktai į jų regėjimo lauką pakliūva staiga, netikėtai. Jeigu tie daiktai dar ir nekvepia, kurtieji būna nepasirengę juos atrasti, pavyzdžiui, sporto salėje tiesiai į žmogų ritasi kamuolys, o kurčiasis negirdi, kaip jis ritasi, arba žmogus staiga iš kažkur atsiranda kambaryje, o kurčiasis negirdi, kad jis įėjo. Kurtieji skiriasi nuo visų kitų neįgaliųjų tuo, kad turi savo kalbą – gestų kalbą. Šios kalbos vartojimas lemia kurčiųjų bendruomenės savitumą.