Negyvas, išorinis medžio kamieno dangalas vadinamas žieve. Ji neleidžia medžiui išdžiūti, saugo jį nuo karšto ir šalto oro, nuo gyvūnų (voverių, kiškių, elnių ir kitų). Po žieve yra vamzdeliai, kuriais teka medžio sultys. Nuplėšus žievę, šie vamzdeliai pažeidžiami, tad medis gali žūti.
Kol medis jaunas, jo žievė plona ir lygi. Kadangi žievė yra negyva, ji negali temptis kartu su augančio medžio kamienu. Todėl ji skyla, plyšta ir lupasi, sudarydama skirtingus raštus. Pagal žievės raštus galima atpažinti medį.