Šuns regėjimas skiriasi nuo žmogaus. Jo
akys, kitaip negu žmogaus, yra arčiau galvos šonų. Kuo atstumas tarp akių yra mažesnis, tuo geriau šuo pastebi smulkmenas. Akių išsidėstymas ir regėjimo geba priklauso nuo veislės: geriausiai mato kurtai, kiek blogiau – sarginiai šunys. Šuo gerai pastebi judančius objektus, jis gali pamatyti judantį daiktą 500 m atstumu. Spalvas šuo skiria blogai – mato pasaulį tarsi prieblandoje. Tamsoje šuo mato geriau negu žmogus, bet blogiau negu katė. Regėjimo praradimas šuniui nėra tokia didelė bėda kaip žmogui. Šuo tai gali kompensuoti puikia
klausa ir uosle. Kartais galima nė nepastebėti, kad šuo yra aklas.