Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą | Demonstracijos | Laboratorija | Testai | Žinynas |
Gamtos tyrimai | ||||
Organizmų sandara ir funkcijos | ||||
Gyvybės tęstinumas ir įvairovė | ||||
Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus | ||||
Medžiagų sudėtis ir savybės | ||||
Medžiagų kitimai | ||||
Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas | ||||
Judėjimo ir jėgų pažinimas | ||||
Energijos ir fizikinių procesų pažinimas | ||||
Žemės ir Visatos pažinimas |
Čia galite atsisiųsti pamokos planą Microsoft Word formatu (patogu atsispausdinti)
Sudarė G. Vitalienė
Bendrosios programos
Mokinių pasiekimai |
||
Nuostatos |
Gebėjimai |
Žinios ir supratimas |
Veiklos sritis: 1. Gamtos tyrimai |
||
Noriai ir saugiai tyrinėti artimiausią gamtinę aplinką. |
1.1. Padedant mokytojui susiplanuoti ir atlikti stebėjimus ir bandymus. Saugiai ir kūrybiškai naudoti paprasčiausias mokyklines gamtos tyrimo priemones, buityje naudojamus prietaisus ir medžiagas. |
1.1.2. Padedant mokytojui pagal aprašymą atlikti paprastus stebėjimus ir bandymus, rezultatus pateikti žodžiu ar raštu. |
Veiklos sritis: 2. Organizmų sandara ir funkcijos |
||
Domėtis gyvybe. Suvokti organizmo vientisumą ir pažeidžiamumą. |
2.4. Paaiškinti, kad ir augalų, ir gyvūnų organizmai sudaryti iš organų atliekančių gyvybei palaikyti būtiną veiklą. |
2.4.2. Remiantis žmogaus organizmo pavyzdžiu trumpai apibūdinti pagrindinius virškinimo, kvėpavimo, kraujotakos organus ir jų veiklą aprūpinant organizmą maisto medžiagomis ir energija. |
Mokymosi uždaviniai:
Pasirengimas pamokai:
Motyvacija
Norint suvokti, kaip funkcionuoja žmogaus kūnas, reikia išmanyti jo sandarą. Pasitelkus MO Žmogaus kūnas (849), susipažįstama su kūno vidaus sandara, kartu prisimenama, kas buvo žinota apie žmogaus kūną anksčiau.
Pamokos eiga
Mokytojo veikla |
Mokinių veikla |
Mokinių pasiekimai |
1. Per įvadinį pokalbį naudojamas MO Žmogaus kūnas (849). |
1. Remdamiesi asmenine patirtimi ir žiniomis, įgytomis pradinėse klasėse, mokiniai prisimena pagrindinius žmogaus organus. |
|
2. Stebi mokinių veiklą, pagelbsti tiems, kuriems sunkiau sekasi. |
2. Mokiniai atlieka bandymą, kurio metu modeliuoja maisto slinkimą stemple. Šio darbo metu jie gali naudotis vadovėliu ir atlikti 4.3.1. užduotį pratybų sąsiuvinyje. |
2. Mokosi apibendrinti gautus rezultatus ir padaryti išvadas. |
3. Apibendrina mokinių darbo rezultatus. Jei atsakymai nėra tikslūs, paaiškina, kodėl nesutinka su mokinio pateiktu atsakymu. |
3.Kiekvienas mokinys, atlikęs eksperimentą grupėje, užrašo savo išvadas. Kiekviena grupė sugalvoja ir pasiūlo bandymo patobulinimo būdą. |
3. Remdamiesi atlikto darbo rezultatais ir iliustracijomis, mokiniai iš schemų ir piešinių atpažįsta šiuos svarbiausius virškinimo organus: burną, stemplę, skrandį, žarnyną. |
4. Apibendrindamas mokytojas demonstruoja MO Maisto kelias (813), tačiau tik po to, kai savo pristatymus baigia kiekviena grupė. |
4. Mokiniai aptaria MO Maisto kelias (813), užduoda klausimus, ieško atsakymų |
4. Geba paaiškinti, kokia virškinimo organų tarpusavio sąsaja, kai virškinamas maistas. |
5. Mokinių žinios tikrinamos sprendžiant testus – pagrindinio (Kokiu skaičiumi pažymėtas organas, kuriame maistas yra susmulkinamas?; Kurioje eilutėje maisto kelią sudarantys organai surašyti eilės tvarka?; Nurodykite pagrindinę priežastį, kam žmogui reikalingas maistas?; Kuri schema teisingausiai pavaizduoja teiginį „maistas yra suvirškintas“?; Pažymėkite organą, kuriame maistas suskystėja, pavirsta tyrele; Kuris iš piešinyje pavaizduotų organų nedalyvauja virškinimo procese?) ir patenkinamo (Kokiu skaičiumi pažymėtas organas, kuriame maistas yra susmulkinamas?; Nurodykite organų porą, kurioje maistas yra skaidomas; Kurioje eilutėje maisto kelią sudarantys organai surašyti eilės tvarka?; Kokiu skaičiumi pažymėtas organas, kuriame maistas yra susmulkinamas?; Kuris organas nedalyvauja virškinimo procese?, Kuri schema teisingausiai pavaizduoja teiginį „maistas yra suvirškintas“?) lygmens. |
5. Sprendžiami testai, kurių rezultatai parodo jų žinių lygį. Mokiniai patys įsivertina save. |
Užduočių trukmę ir pamokos eigą planuoja mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių gebėjimus dirbant su IKT.
Integracinės sąsajos ir turima patirtis
Nauja medžiaga siejama su asmenine patirtimi ir žiniomis, įgytomis IV klasėje.
Refleksija.