Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Laboratorija Testai Žinynas
Gamtos tyrimai



Organizmų sandara ir funkcijos



Gyvybės tęstinumas ir įvairovė



Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus



Medžiagų sudėtis ir savybės



Medžiagų kitimai



Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas



Judėjimo ir jėgų pažinimas



Energijos ir fizikinių procesų pažinimas



Žemės ir Visatos pažinimas



Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Išplėstinė paieška

Išplėstinė paieška

Įrašykite paieškos žodžius.
Ieškoma pagal žodžius, kurių kiekvieną sudaro trys ar daugiau simbolių.

Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje pateikiamos mokymosi medžiagos.

Mitybos piramidė vaizdžiai parodo, kiek kokio maisto patariama valgyti, kad mityba būtų sveika ir subalansuota.
Visos ląstelės išskiria nereikalingų medžiagų, kurios patenka į kraują. Šios atliekos yra kenksmingos organizmui. Jas reikia iš kraujo pašalinti. Šį darbą atlieka inkstai. Žmogaus inkstai yra raudonai rudi, pupelės formos. Juose susidaręs šlapimas teka šlapimtakiu į [[šlapimo pūslę:id:1651]]. Iš čia jis pašalinamas lauk. Taigi inkstai atlieka didžiulį darbą. Norint, kad jie būtų sveiki, reikia sveikai maitintis, vengti labai aštraus maisto, alkoholinių gėrimų. Labai svarbu laiku gydyti dantis, plauti išorinius lytinius organus, grūdintis, nepiktnaudžiauti vaistais.
Negyvoji aplinka (oras, vanduo, dirva) ir visi joje gyvenantys organizmai sudaro visumą. Ją mokslininkai vadina ekosistema. Ekosistemų esama labai įvairių, pavyzdžiui, miško, pievos, dykumos ekosistema. Ekosistemoje gyvenantys organizmai yra susiję tarpusavyje – minta vieni kitais. Jų gyvenimas priklauso ir nuo negyvosios aplinkos veiksnių – šviesos, temperatūros, oro, vandens, dirvožemio.
Palyginti su žmogumi, katė daug geriau mato naktį, bet prasčiau – dieną. Katė yra naktinis plėšrūnas, todėl jai svarbu matyti silpnoje šviesoje. Katės [[akis:id:527]] regi 7 kartus silpnesnę šviesą negu žmogaus akis, tačiau visiškoje tamsoje katė matyti negali. Kad akis būtų apsaugota nuo ryškios šviesos, katės vyzdys gali keisti formą – esant ryškiam apšvietimui, jis pasikeičia iš apvalaus į vertikaliai pailgą. Katės akis turi trečiąjį voką, dengiantį akį iš šono. Jis apvalo akies rageną nuo dulkių, ją drėkina. Trečiąjį voką galima pamatyti tuomet, kai katė miega atmerktomis akimis arba kai ji yra pavargusi. Manoma, kad katės skiria pagrindines spalvas, o vaizdą suvokia kitaip negu žmogus. Kačių akys būna įvairių spalvų, dažniausiai – mėlynos, žalios arba oranžinės. Katės, kurių kailis yra baltas, o akys – mėlynos, dažnai būna [[kurčios:id:1563]].
Maždaug nuo 18 metų amžiaus kūnas nustoja augęs. Tai – pilnametystės pradžia. Dar gali augti tik protiniai dantys. Statistiniai apskaičiavimai rodo, kad kiekvieno gyvūno gyvenimo trukmė yra 5 kartus ilgesnė už laiką, per kurį gyvūnas išauga, subręsta. Pavyzdžiui, kupranugaris išauga per 8 metus, todėl jo vidutinė gyvenimo trukmė yra 40 metų, arkliui išaugti reikia 5 metų, todėl vidutinė jo gyvenimo trukmė – maždaug 25 metai. Žmogus išauga ir subręsta per 20 metų, todėl jis turėtų gyventi apytiksliai 100 metų. Tinkamai save prižiūrint, laikantis [[sveikos mitybos:id:579]] taisyklių, nuolat sportuojant ir neturint žalingų įpročių, galima ilgai gyventi. Gyvenime įmanoma padaryti daug svarbių dalykų: mokytis, studijuoti, dirbti įdomų darbą, keliauti, bendrauti...
Žmonės laiką matuoja laikrodžiais. Jeigu vasarą esate gamtoje, tai įprastą laikrodį jums gali pakeisti paukščių giesmininkų laikrodis. Paukštelius rytą prižadina nevienodo stiprumo šviesa, todėl jie užgieda ne vienu metu. Reikia prisiminti, kad vasaros pradžioje ir pabaigoje, giedrą ir apsiniaukusį rytą paukščiai laiką skaičiuoja kiek kitaip.
Baltosios kraujo ląstelės yra didesnės už raudonąsias ir [[kraujyje:id:614]] jų yra kur kas mažiau. Jos turi [[branduolį:id:588]] ir gali keisti savo formą. Yra daug baltųjų kraujo ląstelių rūšių, bet visos jos atlieka tą patį darbą – naikina [[mikroorganizmus:id:593]], patekusius į kūną juos prarydamos arba pagamindamos juos naikinančias medžiagas – [[antikūnus:id:1067]]. Jų gyvenimo trukmė įvairuoja nuo kelių dienų iki daugelio savaičių. Visos kartu šios ląstelės sudaro judrias „gynybos pajėgas“, kurios saugo organizmą nuo infekcijų.

Tai medžiagos [[dujinės:id:292]] būsenos virtimas [[skystąja:id:444]].

Paprastai dujinės būsenos medžiaga virsta skystąja ją atšaldžius. Drėgnam orui atvėsus iki tam tikros temperatūros arba [[vandens garams:id:1209]] pasiekus šaltesnius oro sluoksnius, vandens lašeliai ima kondensuotis. Iš jų susidaro debesys ir rūkas. Debesys susidaro ir tada, kai drėgnas oras pakyla virš kalvų ir ten atvėsta. Atvėsęs oras neišlaiko jame esančių vandens garų, todėl vandens lašeliai sudaro debesis arba iškrenta [[krituliais:id:1190]]. Krituliai maitina upelius, papildo požeminius vandenis. Taip vanduo užbaigia vandens apytakos ratą. Dėl vandens savybės kondensuotis vonioje aprasoja veidrodis, automobiliuose – langai.

Taip vadinamas [[kuras:id:385]], kuris nuolat susidaro, pavyzdžiui, mediena, šiaudai, biokuras.
Nuo seno žmonės stebėjo [[Saulės:id:1178]] ir [[Mėnulio:id:1179]] užtemimus. Senovėje prietaringus žmones apimdavo siaubas, ypač jei visiškai užtemdavo Saulė. Buvo manoma, kad Saulę ištiko nelaimė, kad ją prarijo pabaisa ar drakonas. Užtemimas įvyksta, kai Mėnulis uždengia visą Saulę (visiškasis Saulės užtemimas) arba jos dalį (dalinis Saulės užtemimas). Nors Mėnulis yra mažas, palyginti su Saule, bet jis daug arčiau, todėl uždengia Saulę, o jo šešėlis prabėga tam tikromis Žemės vietomis. Saulės užtemimas visada prasideda iš dešinės Saulės disko pusės, nes mes matome Mėnulį judant iš dešinės į kairę. Užtemimas gali įvykti tik esant Mėnulio jaunačiai. Jei Mėnulis būna priešingoje Saulei pusėje (pilnatis), jis pats gali patekti į šešėlį, kuris nutįsta nuo Žemės į erdvę. Žemei užstojus Saulės šviesą, nuo Mėnulio šviesa neatsispindi – vyksta Mėnulio užtemimas.
Neatsinaujinantys energijos ištekliai yra labai lėtai, per milijonus metų susidarantys [[energijos:id:412]] ištekliai. Tai – [[iškastinis:id:1222]] kuras akmens anglys, nafta, dujos. Visų jų atsargų žmonijai turėtų užtekti dar apie tūkstantį metų. Naftos žmonijai užteks maždaug 60-čiai metų.

Magnetinių medžiagų savybėmis pirmieji pasinaudojo kinai. Jie sukūrė kompasą – prietaisą pasaulio šalims nustatyti, kuris padėjo orientuotis jūreiviams ir sausumos keliautojams.

Kompasas – ant ašies laisvai besisukanti [[magnetinė:id:417]] rodyklė. Jos šiaurinis [[polius:id:679]] nukreiptas į Šiaurės ašigalį. Leidus magnetui laisvai judėti, jo šiaurinis polius visada nukrypsta į šiaurę, o pietinis – į pietus. Taip nutinka todėl, kad Žemė taip pat turi magnetinių savybių. Ji „elgiasi“ kaip milžiniškas magnetas.

Maždaug prieš 4500 metų kinai pastebėjo, kad, padėjus pailgą [[magnetą:id:417]] ant plaukiančio upe medžio gabalo, šis visada pasisukdavo ta pačia kryptimi. Pritaikius šį pastebėjimą ir buvo išrasta [[kompaso:id:419]] rodyklė – įmagnetintas plieno strypelis, galintis laisvai sukiotis. Senovinis kinų kompasas buvo vežimėlio formos. Jame, sukinėdamasi ant ašies, stovėjo žmogaus figūrėlė, ranka rodanti į pietus. Randama žinių apie magnetinės rodyklės pritaikymą laivuose jau 300-aisiais mūsų eros metais. Europoje kompasas pradėtas naudoti XII amžiuje. XIV amžiaus pradžioje Italijoje pradėtas naudoti kompasas su skale. Ji buvo sujungta su magnetu. Toks beveik nepakitęs kompasas išliko iki mūsų laikų.
Krakmolas yra balti milteliai, kurie šaltame vandenyje netirpsta, o karštame vandenyje sudaro kleisterį. Tai [[angliavandenis:id:639]]. Krakmolas susidaro [[augaluose:id:919]] vykstant [[fotosintezei:id:632]].
Vitamino B1 randama ir gyvūniniuose, ir augaliniuose produktuose. Jo gausu rupioje duonoje, ruduosiuose ryžiuose, grūduose, sėlenose, kepenyse, inkstuose, kiaulienoje, žuvyje, žirniuose, riešutuose, pupelėse ir kiaušiniuose. Vitaminas B1 greitina energijos, kuri reikalinga nervų, raumenų ir [[širdies:id:536]] darbui, gamybą.
Medžiagos gali pereiti iš vienos būsenos į kitą. Pavyzdžiui, ledas, kuris yra kietosios būsenos, tirpinamas pereina į skystąją būseną, t. y. virsta vandeniu. Kaitinant kietąjį kūną, jo molekulės ima virpėti vis greičiau ir greičiau. Kietąjį kūną sudaranti medžiaga plečiasi. Galiausiai molekulės neišsilaiko savo pirmykštėje vietoje ir atsistumia viena nuo kitos. Tada kietasis kūnas ištirpsta (išsilydo) ir virsta skysčiu. Kaitinant skystį, dalelės juda vis greičiau ir greičiau, kol išlekia iš skysčio ir sudaro dujas. Pakankamai įkaitintas skystis užverda – dujos burbuliukais kyla į paviršių.
Vakuolės yra augalų ląstelėse. Jos panašios į pūsleles, užpildytas ląstelės sultimis.
Plastikai – plačiai naudojamos [[dirbtinės medžiagos:id:1193]]. Plastikams būdingos labai įvairios [[savybės:id:1441]] – jie gali būti lankstūs, kieti, minkšti, lengvi, tamprūs, labai patvarūs ir kt.
Taip vadinamas kūnų gebėjimas veikti vienas kitą. Pavyzdžiui, sąveikauja įsielektrinę kūnai.
Pelėsiniai [[grybai:id:631]] apsigyvena ant augalų ir gyvūnų liekanų dirvoje arba ant kai kurių maisto produktų: duonos gaminių, sūrių, vaisių. Užsilikusios duonos ar pyrago gabalėlius dažniausiai apninka vienaląstis pelėsis. Šis [[mikroorganizmas:id:593]], turėdamas pakankamai maisto, šiltoje ir drėgnoje aplinkoje greitai dauginasi ir sudaro kolonijas. Pelėsio kolonija matoma plika akimi. Pelėsiu apaugusi duona yra kenksminga sveikatai.