Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Laboratorija Testai Žinynas
Gamtos tyrimai



Organizmų sandara ir funkcijos



Gyvybės tęstinumas ir įvairovė



Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus



Medžiagų sudėtis ir savybės



Medžiagų kitimai



Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas



Judėjimo ir jėgų pažinimas



Energijos ir fizikinių procesų pažinimas



Žemės ir Visatos pažinimas



Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Išplėstinė paieška

Išplėstinė paieška

Įrašykite paieškos žodžius.
Ieškoma pagal žodžius, kurių kiekvieną sudaro trys ar daugiau simbolių.

Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje pateikiamos mokymosi medžiagos.

Tai – paprastai apvalios formos žemės įdubimai. Jie gali būti labai dideli ir gilūs. Dažniausiai krateriai susidaro ugnikalnių viršūnėse. Krateriai gali susidaryti ir nukritus [[meteoritui:id:1268]].
Šio vitamino yra margarine, grūduose, pupelėse, žalialapėse daržovėse, riešutuose, žuvyje, mėsoje ir daugelyje kitų produktų. Vitaminas E: • dalyvauja susidarant naujiems raudoniesiems kraujo kūneliams ir apsaugo juos nuo sunykimo, • saugo plaučių sieneles ir kitų audinių ląsteles. • lėtina ląstelių senėjimą.
Sūris yra maisto produktas, gaminamas iš karvių, ožkų ar avių pieno, varškės. Sūris – tai nokintas arba nenokintas, minkštas arba puskietis, kietas arba labai kietas produktas (galintis turėti dangą arba apvalkalą). Šis žmonių mėgstamas maisto produktas buvo žinomas ir vartojamas 2000 m. pr. Kr. Senovės graikams ir romėnams sūris buvo vienas iš svarbiausių maisto produktų. Sūrių gamyba Europoje suklestėjo ir paplito senovės graikų, vėliau – romėnų dėka. Viduramžiais sūrio gamybą itin ištobulino vienuoliai. Varškės sūris yra tradicinis lietuvių maistas, nes jį lengva išspausti namų sąlygomis. Sūrių gamybai naudojami: pieno rūgščių ir (arba) aromatinių bakterijų kultūrų raugai ir kitų nekenksmingų mikroorganizmų kultūros, valgomoji druska, geriamasis vanduo, maisto produktai (ar jų sudedamosios dalys), suteikiantys produktui aromatą ir skonį.

Iš debesų įvairia forma krintantis vanduo vadinamas krituliais. Viena iš kritulių formų – lietaus lašai – susidaro debesyse mažiems vandens lašeliams kondensuojantis ir jungiantis į didesnius lašus. Tuomet lyja. Jeigu lietus formuojasi aukštai debesyse, dėl žemos temperatūros susidaro ledo kristalai arba snaigės. Tuomet gali iškristi sniegas.

Iškritus krituliams, vanduo vėl grįžta į žemę, ežerus, jūrą.

Pigmentas yra organinė ar neorganinė medžiaga, turinti spalvą. Organizmuose tai yra medžiaga, lemianti organizmų arba jų organų spalvą, dailėje ir pramonėje – įvairios medžiagos, suteikiančios spalvą dažams ar kitoms medžiagoms. Nuo pigmento spalvos priklauso augalų lapų, žiedų ar vaisių spalva, gyvūnų odos, žvynų, plunksnų ar kailio spalva. Augalų lapai yra žali dėl juose esančio pigmento [[chlorofilo:id:1016]]. Rudenį chlorofilas suyra ir dėl to lapų spalva pasikeičia. Žmogaus oda, plaukų spalva taip pat priklauso nuo pigmentų kiekio.
Tai gamtoje randama grynoji [[medžiaga:id:1194]]. Geriausiai žinoma anglies atmaina – grafitas, naudojamas pieštukams gaminti. Kita – deimantas – yra kiečiausia [[gamtinė medžiaga:id:1755]], susiformavusi prieš milijonus metų.
[[Mėnulis:id:955] pats nešviečia, jis tik atspindi Saulės šviesą. Kadangi Mėnulis sukasi aplink Žemę, iš Žemės matoma vis skirtingo dydžio apšviesta Mėnulio dalis. Mums atrodo, kad Mėnulis keičia savo formą. Šios skirtingos formos vadinamos Mėnulio fazėmis. Skiriamos keturios Mėnulio fazės: jaunatis, priešpilnis, pilnatis ir delčia.
Tai medžiagos, susidarančios augaluose.
Anoreksija yra apetito nebuvimas. Daugelis žmonių trumpam nustoja apetito, kai būna susirūpinę, pavargę arba nesveikuoja. Paprastai pasikeitus situacijai jie apetitą vėl atgauna. Nervinė anoreksija – tai liga, kai žmogus savo noru atsisako valgyti. Pavyzdžiui, kai kurios paauglės ir vyresnės mergaitės jaučia nuolatinę svorio padidėjimo ir nutukimo baimę. Jos tikrina, ar nepastorėjo, nuolat įdėmiai apžiūrinėja save veidrodyje. Visokiausiais būdais mėgina slėpti savo elgesį nuo aplinkinių, o ypač – nuo tėvų. Stengiasi maitintis atskirai, o jeigu nepavyksta, imasi visokių gudrybių: nepastebimai perdeda maistą iš vienos lėkštės į kitą, išspjauna jau sukramtytą maistą, atiduoda jį šuniui ir pan. Tačiau net ir netekusios daug svorio jos nebūna patenkintos savo išvaizda. Šios mergaitės paprastai gerai mokosi, lanko įvairius būrelius, tačiau ilgainiui dėl fizinio išsekimo joms pasidaro sunku susikaupti, jos pradeda blogiau mokytis, sutrinka [[sveikata:id:1057]].
Mėnuo – nelabai apibrėžtas laiko matas. Jį sudaro tai 30 parų, tai 31 para, o vasario mėnuo trunka 28 arba 29 paras. Atrodo, nepatogus matas, bet jis gyvuoja nuo neatmenamų laikų. Mėnesių niekas nesugalvojo, juos skaičiuoja [[Mėnulis:id:955]], sukdamasis aplink [[Žemę:id:1177]]. Kad Mėnulis juda, rodo jo [[fazės:id:957]]. Laikotarpis, per kurį Mėnulis apskrieja Žemę, ir vadinamas mėnesiu. Mėnuo trunka 29 paras 14 valandų 44 minutes ir 3 sekundes. Dėl to, kad mėnuo nėra sveikasis parų skaičius – nedidelė bėda. Blogiau yra tai, kad jis nesutampa su [[metais:id:1259]]: 12 Mėnulio mėnesių atitinka 354 paras, o 13 mėnesių – 383 paras. Šis uždavinys buvo sprendžiamas daugelį amžių. Taigi mūsų kalendoriuje mėnesių ilgumas neatitinka Mėnulio fazių. Bet jie yra suderinti su metais – 12 mėnesių sudaro lygiai 365 paros, o [[keliamaisiais metais:id:1294]] – 366 paros.

Tai procesas, vykstantis visose gyvųjų organizmų ląstelėse. Kraujas į ląsteles atneša [[maisto medžiagų:id:1739]] ir įkvėpto [[deguonies:id:526]]. Ląstelėse vyksta cheminė kvėpavimo reakcija – deguonis jungiasi su maisto medžiagomis ir iš jų išsiskiria energija. Trumpiau šią reakciją vadiname tiesiog kvėpavimu. Energijos reikia augimui, judėjimui, todėl kvėpuoja visi gyvieji organizmai.

Tai, kas vyksta kvėpuojant, galima užrašyti taip: Maisto medžiagos + Deguonis --> Anglies dioksidas + Vanduo + Energija.

Žmogaus kūne [[kraujas:id:614]] teka elastingais vamzdeliais, vadinamais kraujagyslėmis. Jį varinėja nuolat dirbantis „siurblys“ – [[širdis:id:536]]. Vienos kraujagyslės yra storos, kitos – plonesnės ir atsišakoja nuo storųjų tarsi medžių šakos. Smulkiausios kraujagyslės yra plonesnės net už plauką.

Žmogaus organizme yra trijų rūšių kraujagyslės: arterijos, venos ir kapiliarai.

Aktyvų fizinį gyvenimą gyvenantys žmonės yra sveikesni, darbingesni, gražesni ir geresnės nuotaikos. Fizinis aktyvumas pailgina gyvenimą. Aktyviai poilsiaujant, sportuojant, dirbant įvairius darbus, į raumenų ir kitas ląsteles patenka daugiau [[kraujo:id:614]], kuris atneša [[maisto medžiagų:id:1739]] ir [[deguonies:id:526]]. Ląstelės gauna daugiau energijos iš maisto medžiagų ir gali geriau atlikti savo veiklą. Reguliarūs fiziniai pratimai, mankšta gerina žmogaus sveikatą, ypač sustiprina jo [[širdį:id:536]], [[raumenis:id:470]] ir kitus organizmo vidaus [[organus:id:533]], didina atsparumą ligoms. Sportuodami keičiame savo kūno formas. Ypač gerų rezultatų galima pasiekti derinant fizinį aktyvumą su sveika ir [[subalansuota mityba:id:819]].
Visos gyvūnų ląstelės turi membraną, branduolį, kitų dalelių. Tačiau jos yra prisitaikiusios atlikti skirtingus darbus ir todėl skiriasi savo forma bei dydžiu. Raumenų ląstelė yra pailgos formos ir gali susitraukti, raudonosios kraujo ląstelės yra apvalios, jos prisijungia ir perneša deguonį, nervinės ląstelės turi ilgas ataugas, kuriomis sklinda signalai, vyriškoji lytinė ląstelė spermatozoidas turi uodegėlę, kurią judindamas skuba apvaisinti kiaušialąstę. Kiekviename organizme yra daugiau įvairių ląstelių, kurios atlieka vis kitokią veiklą.
Tai aukštas, vieną sumedėjusį stiebą turintis augalas. Suaugusių medžių stiebą vadiname kamienu. Medžiai yra ilgaamžiai. Tai ąžuolas, klevas, uosis, drebulė, ieva, šermukšnis ir kiti. Šie medžiai turi lapus, todėl vadinami lapuočiais. Eglės, pušies, maumedžio lapai yra spygliai. Šiuos medžius vadiname spygliuočiais.
Kurtumas yra visiškas klausos praradimas arba toks jos susilpnėjimas, kai neįmanoma savarankiškai išmokti kalbėti. Tai – fizinė negalė, negalėjimas girdėti. Kurtieji savaip viską supranta, nes judantys daiktai į jų regėjimo lauką pakliūva staiga, netikėtai. Jeigu tie daiktai dar ir nekvepia, kurtieji būna nepasirengę juos atrasti, pavyzdžiui, sporto salėje tiesiai į žmogų ritasi kamuolys, o kurčiasis negirdi, kaip jis ritasi, arba žmogus staiga iš kažkur atsiranda kambaryje, o kurčiasis negirdi, kad jis įėjo. Kurtieji skiriasi nuo visų kitų neįgaliųjų tuo, kad turi savo kalbą – gestų kalbą. Šios kalbos vartojimas lemia kurčiųjų bendruomenės savitumą.
Lėliukė – viena iš vabzdžių vystymosi stadijų. Šioje stadijoje iš lervos organizmo formuojasi sparnuotas vabzdys.
Mažakraujystė – tai organizmo būklė, kai sumažėja raudonųjų kraujo ląstelių ir (ar) hemoglobino kiekis kraujyje. Kitaip ši liga dar vadinama anemija. Raudonosios kraujo ląstelės (dar jos vadinamos raudonaisiais kraujo kūneliais) po visą organizmą išnešioja deguonį. Jeigu jų trūksta, kūno audiniai ima badauti, dėl to ir prasideda įvairūs negalavimai. Ligoniai būna išblyškę, greitai pavargsta. Dažniausiai mažakraujystė prasideda tada, kai trūksta kai kurių maisto medžiagų, [[vitaminų:id:576]]. Gana dažnai mažakraujystę sukelia geležies trūkumas organizme. Geležies kiekis maiste labai svarbus vaikams, nes jų organizmas nuolat auga ir jiems greitai gali pritrūkti „statybinės medžiagos“ naujoms [[kraujo ląstelėms:id:1506]].
Užterštame ore yra labai pavojingų junginių. Šiuos teršalus į orą išmeta automobiliai, pramonės įmonės ir akmens anglis ar medieną kaip kurą naudojančios elektrinės ir namų ūkiai. Daug teršalų į orą patenka naudojant aliejinius ir kitokius dažus bei lakus. Šviečiant saulei ore esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, dėl to vyksta įvairūs [[medžiagų kitimai:id:459]] ir susidaro daug nuodingesni junginiai. Tai vadinama fotocheminiu smogu.
Tai plunksnas, sparnus ir snapą turintys [[stuburiniai gyvūnai:id:927]]. Beveik visi paukščiai puikiai skraido. Pavasarį prasidėjus poravimuisi čiulba ypatingais garsais. Dauguma paukščių deda kiaušinius į lizdus ir juos peri. Išsiritusius jauniklius tėvai ilgai maitina ir gina nuo priešų. Vienų paukščių, pavyzdžiui, gulbių ar naminių paukščių, jaunikliai išsirita apaugę plaukais ir jau kitą dieną gali sekioti paskui mamą. Kitų paukščių, pavyzdžiui, žvirblių ar zylių, jaunikliai išsirita pliki ir silpni. Jie nepajėgia stovėti ir ilgai pasilieka lizde. Paukščiai gyvena visur, kur yra augalų ir gyvūnų, tinkamų maistui: miškuose ir soduose, pievose ir vandens telkiniuose. Augalais mintantys paukščiai priskiriami augalėdžiams, o kitais gyvūnais mintantys – plėšrūnams.