Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Laboratorija Testai Žinynas
Gamtos tyrimai



Organizmų sandara ir funkcijos



Gyvybės tęstinumas ir įvairovė



Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus



Medžiagų sudėtis ir savybės



Medžiagų kitimai



Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas



Judėjimo ir jėgų pažinimas



Energijos ir fizikinių procesų pažinimas



Žemės ir Visatos pažinimas



Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Išplėstinė paieška

Išplėstinė paieška

Įrašykite paieškos žodžius.
Ieškoma pagal žodžius, kurių kiekvieną sudaro trys ar daugiau simbolių.

Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje pateikiamos mokymosi medžiagos.

Kiekvienas augalas, kaip ir gyvūnas, turi daugintis, nes kitaip gali išnykti jo [[rūšis:id:1020]]. Augalai dauginasi ir lytiniu, ir nelytiniu būdu. Augalai, kurie dauginasi lytiniu būdu, subrandina vyriškąsias ir moteriškąsias lytines ląsteles. Žiedinių augalų lytinės ląstelės susidaro žieduose (kuokeliuose ir piestelėse). Šioms ląstelėms susijungus, įvyksta apvaisinimas ir užsimezga sėkla. Nelytiniu būdu (kitaip jis vadinamas vegetatyviniu) dauginami augalai, kai norima išsaugoti augalo savybės ir išauginti daugiau augalų, kuriems būtų būdingos tokios pačios savybės. Šiuo būdu visuomet dauginamas tik vienas organizmas, dar vadinamas motininiu. Lytinės ląstelės negaminamos, vadinasi, nėra ir apvaisinimo, taigi lieka nepakitusios šio organizmo savybės. Taip dauginama bulvės, svogūnai, braškės ir daug kitų [[kultūrinių augalų:id:1432]]. Pavyzdžiui, jei turime geros veislės braškių, galime atskirti šoninę atšaką (vadinamąjį ūsą) ir ją pasodinti paruoštoje dirvoje. Išaugęs naujas augalas turės visas motininio augalo savybes.
Džeimsas Preskotas Džaulis (1818–1889 m.) – garsus anglų mokslininkas, atlikęs daug eksperimentų. Dž. Džaulis gimė pasiturinčių aludarių šeimoje. Jo tėvas buvo stambios alaus gamyklos savininkas. Silpnos sveikatos Džeimsas buvo mokomas namuose. Nuo 15 metų jis kartu su vyresniuoju broliu kelerius metus lankė žymaus mokslininko privačias pamokas. Šis mokslininkas ir paskatino Džeimsą imtis mokslinių tyrimų. Tėvas sudarė sūnui sąlygas namuose atlikti bandymus. Jis padėjo sūnui įsirengti nedidelę laboratoriją. Kartu Dž. Džaulis dirbo ir alaus gamykloje. Jokioje mokykloje jis nesimokė. Net per povestuvinę kelionę Dž. Džaulis neatsitraukė nuo tyrinėjimų. Jis matavo vaizdingo krioklio viršaus ir apačios temperatūrų skirtumus ir tikslino termometrą. Džaulis garsėjo matavimų tikslumu. Jis įsitraukė į elektros tyrimus, aiškinosi, kiek [[šilumos:id:416]] išsiskiria tekant elektros srovei. Jis įrodė, kad [[energija:id:412]] niekur negali išnykti, gali pasikeisti tik jos rūšis. Dž. Džaulis išaiškino, kad šiluma yra viena iš energijos rūšių.
Hormonai yra organinės medžiagos, gaminamos organizme. Jie yra skirtingi ir reguliuoja daugelio organų veiklą. Į kurį nors hormoną reaguojančios ląstelės turi ypatingus receptorius, kurie jungiasi su hormonu kaip raktas su spyna. Kai reikia, hormonai išskiriami į kraują. Kraujas juos nuneša iki ląstelių, kurios turi hormoną atpažįstančius receptorius. Jei „raktas atitinka spyną“, organas sulaukia reikiamo hormono. Hormonai reguliuoja daugybę kūno procesų: augimą, [[lytinį brendimą:id:823]], kraujospūdį, šlapimo gamybą.
Apdulkinimas – [[žiedadulkių:id:1418]] pernešimas nuo vyriškosios žiedo dalies (kuokelių) ant moteriškosios žiedo dalies (piestelės). Dažniausiai žiedadulkes perneša vėjas ir vabzdžiai.
Rasa vadinami smulkūs [[vandens:id:1370]] lašeliai, ryte arba vakare atsirandantys ant lauke esančių objektų. Aplinkoje drėgmės [[kondensacija:id:1187]] vyksta greičiau negu[[garavimas:id:986]], dėl to ir susidaro rasa. Kai aplinkos temperatūra yra pakankamai žema, susiformuoja smulkūs ledukai – [[šerkšnas:id:1383]]. Rasa lengviausiai susidaro ant paviršių, kurie nėra šildomi, pavyzdžiui, žolės, lapų, automobilių stogų, tiltų.
Didelis [[vandens:id:1370]] pagausėjimas vandens telkiniuose, vykstantis kasmet maždaug tuo pačiu metu.
Tai – sritis, į kurią nepatenka iš [[šviesos šaltinio:id:777]] [[sklindanti šviesa:id:794]].
Žemę supa [[oro:id:384]] sluoksnis. Oras, kuriuo kvėpuojame, yra įvairių dujų mišinys. Apie 78 proc. oro sudaro azotas, maždaug 21 proc. – deguonis. Apie 1 proc. oro sudaro argono ir nedideli kiekiai kitų dujų, tokių kaip anglies dioksidas, vandens garai. Vandens garų kiekis ore priklauso nuo vietovės klimato – prie jūros vandens garų ore bus gerokai daugiau negu dykumoje. Užterštame ore yra daugiau dulkių ir kitų teršalų.
Biokuras – tai dujiniai, skysti ar kieti produktai, išgauti iš biomasės, t. y. iš atsinaujinančiųjų organinių medžiagų išteklių ar atliekų. Prie šio kuro priskiriama alkoholis, miško ir medienos atliekos, šiaudai, durpės, žemės ūkio atliekos, augalai, biodujos ir kitas biologinės kilmės kuras, naudojamas energijai gaminti. Pasaulyje šiuo metu populiariausios biokuro rūšys yra bioetanolis ir biodyzelinas. Biodyzelinas gaminamas iš augalinės kilmės aliejų. Šis kuras ypač vertinamas dėl to, kad yra vienas ekologiškiausių energijos šaltinių. Jis kur kas mažiau teršia aplinką negu suskystintos naftos dujos ar mazutas.
Visus žmogaus kūno judesius atlieka [[raumenys:id:470]] ir [[kaulai:id:469]]. Raumenys sausgyslėmis yra prisitvirtinę prie kaulų, o kaulai tarpusavyje sujungti lanksčiais sąnariais. Susitraukdami raumenys tempia kaulus ir taip judina kūną. Tvirti griaučių kaulai išlaiko visą kūno svorį ir padeda jam judėti.
[[Mėnulis:id:955]] – vienintelis gamtinis [[Žemės:id:1177]] [[palydovas:id:684]]. Žmogaus pagaminti ir paleisti į [[orbitą:id:683]] palydovai vadinami dirbtiniais palydovais. Palydovai skrieja 300–1000 km aukštyje virš Žemės paviršiaus. Jie paleidžiami į orbitą raketa arba [[erdvėlaiviu:id:1293]]. Dirbtiniai Žemės palydovai naudojami ryšių sistemoje, sudarant tikslius žemėlapius, nustatant orų prognozes. Pirmasis palydovas buvo paleistas į orbitą aplink Žemę 1957 metais.
Grynoji medžiaga yra sudaryta tik iš vienos rūšies atomų arba molekulių.
Dauguma vandens gyvūnų dauginasi išorinio apvaisinimo būdu. Šis dauginimosi procesas yra nesudėtingas. Patelės į vandenį išleidžia [[kiaušinėlius:id:841]], o patinai – [[spermatozoidus:id:844]]. Tai turi įvykti tuo pačiu metu. Visi spermatozoidai turi žiuželius ir gali judėti. Jie priplaukia prie kiaušinėlių, ir lytinės ląstelės susijungia tėvų kūno išorėje. Po neršto būsimieji palikuonys paliekami be jokios priežiūros. Taip dauginasi žuvys, varlės.
Šilumą naudojame kasdien – šildome patalpas, verdame valgyti. Šiluma yra viena iš [[energijos:id:412]] rūšių. Ji atsiranda vykstant energijos virsmams. Namus šildome krosnimis, radiatoriais, židiniais ar elektriniais šildytuvais. Dažniausiai šiluma gaunama degant [[kurui:id:385]]. [[Elektros energija:id:1162]] taip pat gali virsti šiluma. Tekant laidu [[elektros srovei:id:1149]], laidas įkaista. Šiluma išsiskiria ir dėl [[trinties:id:945]]. Vienam [[kūnui:id:657]] judant kito kūno paviršiumi, kūnai įšyla, dalis [[judėjimo energijos:id:659]] virsta šiluma.

Augalų gyvenime žiedai labai svarbūs. Augalai žydi, kad subrandintų [[sėklas:id:1323]], iš kurių turėtų išaugti nauji augalai. Žiedai yra augalų dauginimosi organai. Jie turi vyriškąją ir moteriškąją dalis. Vyriškoji dalis – kuokeliai, jų dulkinėse subręsta žiedadulkės su vyriškosiomis lytinėmis ląstelėmis. Moteriškoji dalis – piestelė, jos mezginėje subręsta moteriškosios lytinės ląstelės, o po apvaisinimo susidaro sėklos.

Daugumos augalų žiedai yra ryškių spalvų ir malonaus kvapo. Taip jie privilioja vabzdžius apdulkintojus. Žiedų spalva ir kvapas priklauso nuo vainiklapių, kuriuos saugo maži, bet tvirti lapeliai, vadinami taurėlapiais.

Tai – biri medžiaga, sudaryta iš mažų uolienų grūdelių. Didžioji smėlio dalis yra susikaupusi dykumose. Jose iš smėlio supustytos didelės kopos. Smėlis naudojamas kaip žaliava gaminant stiklą, taip pat kaip statybinė medžiaga. Smėlio urvuose gyvūnai slepiasi nuo pavojų, saulės kaitros. Lietuvoje didžiuojamės Nidos kopomis ir gražiu smėlėtu pajūriu.
Rūgštusis lietus didina ežerų, šaltinių rūgštingumą, dėl to žūva vandens organizmai. [[Žuvys:id:909]] negali išgyventi rūgštesniame vandenyje, pakenkiama varlėms ir kitiems gyvūnams. Rūgštusis lietus didina dirvos ir gruntinio vandens, kurį mes geriame, rūgštingumą. Žūva daug spygliuočių miškų, nes sutrikdomas medžiagų pasisavinimas, susilpninamas [[medžių:id:902]] atsparumas ligoms ir įvairiems kenkėjams. Toks lietus ardo iš tam tikrų medžiagų pastatytus pastatus, architektūros paminklus, meno kūrinius. Manoma, kad [[rūgščios:id:1476]] lietaus dalelės sukelia nemažai kvėpavimo problemų.
Be organinių medžiagų, kurioms priskiriami angliavandeniai, baltymai ir riebalai, mūsų organizme yra ir neorganinių medžiagų. Tai – vanduo, kalcis, geležis ir daug kitų neorganinių medžiagų. Pavyzdžiui, 70 kg sveriančio žmogaus kūne yra apie 4 kg neorganinių medžiagų. Vanduo yra visų ląstelių sudedamoji dalis, jo ypač daug kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose. Kraujyje taip pat yra daug geležies. Kauluose, kurie palaiko kūno formą, yra labai daug kalcio. Jeigu visas neorganines medžiagas iš kūno pašalintume, o paliktume tik angliavandenius, baltymus ir riebalus, be neorganinių medžiagų kūnas susmuktų, neišlaikytų savo formos. Neorganinės medžiagos dalyvauja visuose organizme vykstančiuose procesuose.

Žvaigždėlapis – tai dangaus planas, kuriame pavaizduotos žvaigždės, galaktikos ir kiti dangaus objektai. Žvaigždėlapiai sudaromi konkrečioms geografinėms platumoms, atsižvelgiama į skirtingus metų laikus. Juose išryškinami svarbiausi [[žvaigždynai:id:1531]], surašomi didžiausių žvaigždžių ir žvaigždynų pavadinimai. Žvaigždėlapiai padeda susipažinti su kintančiu dangumi ir jį suvokti.

Senuosiuose žvaigždėlapiuose žvaigždynai buvo vaizduojami kaip žmonių ar gyvūnų figūros. Sukamieji žvaigždėlapiai, rodantys visą dangaus pusrutulį, leidžia nustatyti tą dangaus skliauto dalį, kuri matoma virš horizonto tam tikrą mėnesio dieną ir valandą.

Rūdys – tai rudos arba tamsiai rudos spalvos kieta medžiaga, susidaranti ant metalinio, pavyzdžiui, [[geležinio:id:998]], daikto, jam rūdijant. Rūdys padaro daug žalos žmonių turtui: surūdija mašinų detalės, įvairūs įrenginiai, laivų korpusai. Geležiniai daiktai, stengiantis juos apsaugoti nuo rūdijimo, yra dažomi ar dengiami tepalais arba specialiomis medžiagomis. Beje, Marso planetos gruntas yra raudonos spalvos, nes viena jo sudedamųjų dalių yra geležies oksidas. Šios medžiagos yra daug ir rūdyse.