Skrandis yra [[virškinimo:id:623]] organas. Tai raumeninis maišelis, į kurį iš burnos [[stemple:id:622]] patenka sukramtytas maistas. Skrandyje maistas virškinamas. Per 2–3 valandas jis virsta tyrele.
Liga – tai organizmo veiklos sutrikimas. Sergančio žmogaus organizme visi [[organai:id:533]] dirba, tačiau kai kurių iš jų darbingumas sumažėja, žmogus blogai jaučiasi, gali pakilti kūno temperatūra, skaudėti galvą, pykinti. Šiuos negalavimus gali sukelti sutrikimai paties kūno viduje arba iš išorės įsibrovę [[mikroorganizmai:id:593]].
Dauginimasis yra labai svarbus gyvybės požymis. Visos gyvos būtybės veda naujus, į save panašius palikuonis. Jeigu kurios nors rūšies organizmai nustotų daugintis, jie išnyktų.
Lygiadienis – tai laikas, kada įvairiose Žemės vietose, išskyrus poliarines sritis, [[dienos:id:1512]] ir nakties ilgumas suvienodėja. Kovo 20-ąją visame pasaulyje dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas, ateina pavasario lygiadienis. O nuo kovo 21-osios dienos jau tampa ilgesnės negu naktys. Ir taip trunka iki birželio 21 dienos. Kovo 21-oji laikoma astronominio pavasario pradžia. Nuo 1971 metų, kai Jungtinių Tautų Organizacija pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline žemės diena, jis minimas ir švenčiamas įvairiose pasaulio šalyse, siekiant atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į mūsų planetai kylančias problemas. Rudens lygiadienis – rugsėjo 23-ioji – laikomas astronominio rudens pradžia.
Pirmieji matavimo vienetai buvo pagrįsti žmogaus kūno dalimis. Senovės egiptiečiai matavo uolektimis, plaštakomis ir pirštais. Uolektis – tai atstumas nuo alkūnės iki didžiojo piršto galo. Viena plaštaka lygi keturių pirštų pločiui. Uolektis išnyko jau seniai, bet pirštai, kaip ilgio vienetai, naudojami ir dabar. Siuvant sakoma: „Suknelę reikia patrumpinti per tris pirštus“. Iš kiekvieno žmogaus skrandžio eina dvylikapirštė žarna. Ji taip vadinama, nes yra maždaug 25 cm ilgio. Tai prilygsta 12 pirštų.
Audinių pirkliai naudojo matavimo vienetą – jardą. Tai – atstumas nuo smakro iki ištiestos rankos didžiojo piršto. Visose pasaulio šalyse ir dabar futbolo aikščių vartai ir baudos aikštelės matuojamos jardais.
Ši sąvoka nusako ryšius tarp maisto ir jo vartotojų. Mitybos grandinė rodo, kuria kryptimi juda [[gamintojų:id:404]] pagamintos [[maisto medžiagos:id:1739]] ir jose sukaupta energija. Visos mitybos grandinės prasideda gamintojais, kurie, vykstant [[fotosintezei:id:632]], pagamina maisto medžiagų.
Tai medžiaga, kuri gerai praleidžia šviesą, pavyzdžiui, oras, tyras vanduo, stiklas. Iš skaidriųjų medžiagų gaminami skaidrūs kūnai. Nors iš pirmo žvilgsnio visi skaidrūs kūnai atrodo skaidrūs, gali būti ir išimčių. Tarkime, vanduo gali būti priskiriamas ir prie [[skaidriųjų kūnų:id:1099]], ir prie [[neskaidriųjų kūnų:id:792]]. Pažvelgę į negilaus upelio vandenis, galime pamatyti dugno akmenėlius, plaukiojančias žuvis, nes vanduo praleidžia šviesą. Tačiau žvelgdami į jūros dugną, matysime tik tamsą. Storas vandens sluoksnis yra [[neskaidrusis kūnas:id:792]].
Generatorius – įrenginys, kuris judėjimo (sukimosi) energiją paverčia elektros energija. Važiuojant dviračiu, generatorius, pritvirtintas prie dviračio rato, gamina elektros energiją.
Nagai yra kietos plokštelės, saugančios kojų ir rankų pirštų galiukus nuo sužalojimų. Dėl nagų pirštais galime paimti smulkius daiktus, pavyzdžiui, mažučius rutuliukus, arba groti gitara. Ties nago pagrindu matyti baltas pusmėnuliukas. Jį sudarančios ląstelės nuolat dalijasi, todėl nagas auga. Per mėnesį nagas užauga apie 5 mm. Įdomu tai, kad vasarą nagai auga greičiau negu žiemą, be to, rankų nagai auga greičiau negu kojų. Nagus reikia kruopščiai prižiūrėti, laiku apkirpti. Po ilgais nagais susikaupia nešvarumų, ligas sukeliančių [[mikroorganizmų:id:593]] ir grybelių. Peraugę nagai lūžta ir pažeidžia pirštų [[odą:id:1659]].
Miegant kūnas ilsisi, o [[galvos smegenys:id:525]] apdoroja per dieną sukauptą informaciją. Miegodamas žmogus pailsi fiziškai ir psichiškai, pasiruošia kitai dienai. Miega visi gyvi padarai: vabzdžiai, paukščiai, žinduoliai. Voverės miega po 15 valandų per parą, dramblys – 4 valandas, žmogus miega vidutiniškai 7 valandas. Iki 75-erių metų žmogus pramiega ne mažiau kaip 20 metų.
Miegas gali būti įvairus. Kai kurie žmonės mėgsta anksti keltis, o kitiems darbingiausias laikas – vakaro valandos. Norėdami gerai jaustis ir būti darbingi, turite miegoti tiek, kad jaustumėtės visiškai išsimiegoję. Tačiau ilgai miegoti taip pat nepatartina. Ilgai miegantys žmonės tampa tingūs, neveiklūs, o kartais ir nesveiki.
Širdimi vadinamas kraują po visą kūną varinėjantis stiprus raumeninis organas. Tai kumščio dydžio tuščiaviduris raumuo. Plaka apie 60 kartų per minutę. Širdžiai, kaip ir visiems kitiems kūno organams, reikalinga deguonis ir energija. Todėl širdies paviršių yra išraizgęs [[kraujagyslių:id:616]] tinklas. Jomis teka daug deguonies turintis [[kraujas:id:614]]. Kad širdis būtų sveika, ją, kaip ir visus kitus kūno raumenis, reikia mankštinti. Patartina daug vaikščioti, sportuoti, būti gryname ore. Puiki mankšta – važinėjimasis dviračiu. Subalansuota mityba taip pat turi įtakos gerai širdies fizinei būklei. Būtinai reikia riboti gyvulinių riebalų kiekį. Ypač širdžiai kenkia rūkymas ir alkoholio vartojimas.
Žmogaus kūnas yra elektros laidininkas. Kad išvengtume nelaimių, su elektra turime elgtis atsargiai, laikytis saugaus darbo su elektros prietaisais taisyklių, susipažinti su elektrosaugos ženklais.
Negyvas, išorinis medžio kamieno dangalas vadinamas žieve. Ji neleidžia medžiui išdžiūti, saugo jį nuo karšto ir šalto oro, nuo gyvūnų (voverių, kiškių, elnių ir kitų). Po žieve yra vamzdeliai, kuriais teka medžio sultys. Nuplėšus žievę, šie vamzdeliai pažeidžiami, tad medis gali žūti.
Kol medis jaunas, jo žievė plona ir lygi. Kadangi žievė yra negyva, ji negali temptis kartu su augančio medžio kamienu. Todėl ji skyla, plyšta ir lupasi, sudarydama skirtingus raštus. Pagal žievės raštus galima atpažinti medį.
Žolės yra žemesnės už [[krūmus:id:903]]. Jų stiebeliai nesumedėję, minkšti ir lankstūs. Gyvena trumpai, kai kurios žolės – tik vienus metus. Peržydėjusios ir subrandinusios sėklas, jos nunyksta. Žolių [[rūšių:id:1020]], palyginti su [[medžiais:id:902]] ar krūmais, gamtoje auga daugiausia. Tai – kiškio kopūstai, plukės, motiejukai ir kitos.
Dauguma žolių turi didelius ir ryškius žiedus, todėl vadinamos gėlėmis. Jos auga ne tik žmogaus sukurtuose gėlynuose, bet ir pievose, pamiškėse. Tai – pievinis katilėlis, šilinis gvazdikas ir kitos.
Soda yra smulkūs balti milteliai, kuriuos ištirpinus vandenyje gaunamas šarminis tirpalas. Geriamoji soda neturi jokių rauginimo elementų, tačiau, ją sumaišius su rūgštimis ar rūgščiąja druska, pradeda išsiskirti tešlą purenantis anglies dioksidas, todėl geriamąja soda galima panaikinti rūgščių poveikį. Ji taip pat naudojama kaip rūgštingumą mažinanti medžiaga, kai graužia rėmuo.
Palietus ranka metalinę durų rankeną atrodo, kad ji yra daug šaltesnė negu medinės durys. Jų [[temperatūra:id:855]] tikrai vienoda, nes ir duris, ir rankeną supa kambario oras. Kambario oras yra maždaug 20 °C, o mūsų kūno temperatūra 37 °C. Šiltesni kūnai visada perduoda šilumą šaltesniems. Palietus ranka duris ar rankeną, rankos oda netenka šilumos. Kadangi mediena šilumą praleidžia 600 kartų blogiau negu metalas, tai rankos temperatūra išlieka maždaug tokia pati. Palietus metalą, rankos temperatūra staiga nukrinta, mes jaučiame vėsą, nes „nutekėjo“ daug mūsų rankos šilumos. Kad būtų lengviau suprasti šį reiškinį, pagalvokite – juk plačia upe vandens nuteka daug daugiau negu siauru upeliuku.
Šlapimo pūslė yra tuščiaviduris, tamprus raumeninis maišelis apatinėje pilvo dalyje, kuriame kaupiasi [[šlapimas:id:1660]]. Kai šlapimo pūslė prisipildo, jos sienelėse esantys nervai pasiunčia signalus į smegenis ir žmogus pajunta norą šlapintis. Šlapimas – tai skystas vandens ir nereikalingų organizmui medžiagų mišinys. Kūdikiai ir maži vaikai šlapinasi tuoj pat, kai tik pūslė prisipildo. Augdami jie išmoksta sulaikyti šlapimo išsiskyrimą net ir miegodami. Mokėjimas kontroliuoti šlapimo išleidimą padeda išvengti nemalonių situacijų.