Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Laboratorija Testai Žinynas
Gamtos tyrimai



Organizmų sandara ir funkcijos



Gyvybės tęstinumas ir įvairovė



Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus



Medžiagų sudėtis ir savybės



Medžiagų kitimai



Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas



Judėjimo ir jėgų pažinimas



Energijos ir fizikinių procesų pažinimas



Žemės ir Visatos pažinimas



Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Išplėstinė paieška

Išplėstinė paieška

Įrašykite paieškos žodžius.
Ieškoma pagal žodžius, kurių kiekvieną sudaro trys ar daugiau simbolių.

Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje pateikiamos mokymosi medžiagos.

Judėjimo energija – tai energija, kurios turi judantys [[kūnai:id:657]].
Filtravimas – tai kietųjų dalelių atskyrimas filtru iš skysčio (košiant). Pavyzdžiui, kiekviename akvariume būtinai tūri būti filtrai, kurie valo akvariumą nuo nešvarumų – žuvų fekalijų, drumzlių, maisto likučių, supuvusių augalų lapų liekanų ir t. t.
Įvairaus dydžio sutrupėjusio [[ledo:id:1372]] gabalai upės, ežero ar jūros [[vandens:id:1370]] paviršiuje.
Teršalai, kuriuos skleidžia įvairūs taršos šaltiniai, neišsisklaido ir sukelia daug neigiamų padarinių [[sveikatai:id:1057]]. Pirmiausia nukenčia kvėpavimo organai: ardomos bronchų ir plaučių ląstelės. Be to, sumažėja atsparumas [[virusams:id:1062]] ir bakterijoms. Žmonės dažniau pradeda sirgti įvairiomis [[ligomis:id:1509]]: bronchitu, plaučių uždegimu, astma, lėtine plaučių liga ir pan. Be to, toks oras dirgina akis, nosį, burną. Padidėja alerginių susirgimų tikimybė. Per ilgą laiką teršalai gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas. Jautriausi teršalams yra vaikai.
Rūkas – tai ore susidariusi gausi smulkių vandens lašų arba kristalų sankaupa, dėl kurios matomumas yra mažesnis negu 1 kilometras. Rūkas, kaip ir debesys, atsiranda, kai ore kondensuojasi vandens garai. Kai oro temperatūra yra aukštesnė negu –20 °C, rūkas paprastai būna sudarytas vien iš vandens lašelių, o kai temperatūra žemesnė negu –20 °C, jis sudarytas iš ledo kristalėlių. Rūkas, susimaišęs su dūmais, vadinamas smogu. Kuo daugiau vandens lašelių yra rūke, tuo matomumas mažesnis.
Taip vadinama medžiaga, kuri gali tekėti, keisti savo formą pagal indo, į kurį įpilama, formą. Išlaiko pastovų tūrį. Pro ją nesunku prasiskverbti. Tarpai tarp skysčius sudarančių dalelių yra nemaži, todėl jos juda, sukasi, slysta viena kitos atžvilgiu. Pakaitinus skystį iki virimo temperatūros, jis virsta dujomis. Šaldant tarpai tarp skysčio dalelių mažėja, ir skystis virsta kietąja medžiaga.
Astronomu vadinamas mokslininkas, kuris stebi Visatos kūnus ir jų judėjimą, renka, analizuoja ir vertina surinktus duomenis. Astronomas ne tik grožisi žvaigždėtu dangumi sėdėdamas giedrą naktį prie teleskopo. Stebėjimai [[teleskopu:id:1046]] yra įtemptas darbas prie sudėtingos elektroninės aparatūros. Kur kas mažiau romantikos teikia darbas, susijęs su gautų duomenų apdorojimu ir analize. Tam reikalingos kompiuterijos, matematikos ir fizikos žinios. Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti astronomas? Atkaklumu, smalsumu, talentu ir intuicija, jei galvojama apie atradimus ar naujų reiškinių susiejimą.
Saulės sistema – tai Saulė ir aplink ją skriejantys kosminiai kūnai. Saulės sistemą sudaro pati Saulė, devynios [[planetos:ž:682]] ir jų [[palydovai:id:684]], įvairūs asteroidai ir kiti dangaus kūnai. Kaip Žemė traukia Mėnulį, taip Saulė traukia planetas. Planetos sukasi aplink Saulę išsidėsčiusios tokia tvarka: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas ir Plutonas. Planetos šviesos neskleidžia, jos tik atspindi Saulės šviesą. Penkios iš jų matomos plika akimi. Tai Venera, Jupiteris, Saturnas, Marsas ir Jupiteris. Jas pastebėjo jau senovės graikai. Kitos planetos buvo atrastos naudojantis [[teleskopais:id:1046]]. Merkurijaus, Veneros ir Marso paviršius yra kietas kaip ir Žemės. Kitos planetos sudarytos iš dujų. Didžiausia planeta – Jupiteris. Jo masė net 318 kartų didesnė negu Žemės masė.
Tai šviesą skleidžiantys daiktai. Dėl jų mes matome mus supantį pasaulį. Šviesos šaltiniai skirstomi į [[gamtinius šviesos šaltinius:id:1096]] ir [[dirbtinius šviesos šaltinius:id:1097]].
Organas yra organizmo dalis, sudaryta iš dviejų arba daugiau skirtingų [[audinių:id:464]]. Kiekvienas organas atlieka tik jam būdingą darbą. Pavyzdžiui, skrandis yra organas, kuriame virškinamas maistas; nosis ir plaučiai – kvėpavimo organai; akis – regėjimo organas.
Garinimas – ištirpintos kietosios medžiagos išskyrimas iš skysto mišinio, išgarinant tirpiklį. Garinant skysčio (tirpiklio) kiekis mažėja tol, kol visas išgaruoja, o kietoji medžiaga lieka indo dugne. Šis būdas dažnai naudojamas medžiagoms [[gryninti:id:242]] ir medžiagų [[mišiniams:id:452]] išskirstyti.
Vabzdžiai, kaip ir kiti gyvūnai, dauginasi lytiniu būdu, tačiau jų vystymasis, palyginti su kitais gyvūnais, yra gana sudėtingas. Pavyzdžiui, drugiai, vabalai ar skruzdėlės pergyvena net keturias stadijas – kiaušinėlio – [[lervos (vikšro):id:937]] – [[lėliukės:id:1368]] – suaugėlio. Laumžirgiai, žiogai ar tarakonai pergyvena tris stadijas (lėliukė nesusidaro). Ar turi toks sudėtingas vabzdžių vystymasis privalumų? Lervos ir suaugę vabzdžiai gali gyventi kitokioje aplinkoje, misti skirtingu maistu ir taip išvengti tarpusavio konkurencijos. Štai kodėl vabzdžiai labai suklestėjo gamtoje. Jų yra šimtai tūkstančių rūšių.
Patekusios į aplinką [[nuodingos:id:1754]], degios, sprogstamosios medžiagos, ją teršia. Dažnai tai yra pramoninės ar kuro degimo [[atliekos:id:548]], cheminės medžiagos, vaistai, automobilių išskiriamos dujos. Teršiamas oras, dirvožemis, vanduo. [[Teršalai:id:540]] kenkia žmogui, visiems gyviems organizmams ir aplinkai.
Smalkės susidaro visur, kur vyksta [[degimas:id:524]] trūkstant [[deguonies:id:526]], tai yra kai [[kuras:id:385]] sudega nevisiškai. Šios dujos neturi kvapo, yra bespalvės. [[Kraujas:id:614]] jas pasisavina apie 200 kartų greičiau negu deguonį. Dėl to pradeda trūkti deguonies – žmogui ima svaigsti galva, jis pasidaro mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina. Apsinuodijusį žmogų reikia kuo greičiau išnešti iš nuodingos aplinkos į gryną orą, kol bus suteikta medicininė pagalba.
Spalvoti daiktai vienas spalvas [[atspindi:id:778]], o kitas sugeria. Juodi daiktai neatspindi jokios spalvos. Daiktai yra tokios spalvos, kokios spalvos šviesą jie atspindi, pavyzdžiui, raudonas rožės žiedas atspindi raudonos spalvos šviesą, o visas kitas spektro spalvas sugeria.
Žmogaus sukurta [[kultūrinių augalų:id:1432]] arba [[naminių gyvūnų:id:1433]] grupė, turinti tam tikrų tik jai būdingų paveldimųjų požymių.
[[Klausos:id:609]] organus dažniausiai turi tie vabzdžiai, kurie patys skleidžia garsinius signalus: žiogai, skėriai, drugiai, blakės. Žiogų ir svirplių klausos organai yra priekinių kojų blauzdose, skėrių – pilvelio šonuose.
Vėjas – labai svarbus [[atsinaujinantysis energijos šaltinis:id:422]]. Žmonės jau seniai ėmė naudoti jo [[energiją:id:412]]. Jau prieš tūkstančius metų vėjuotose vietovėse buvo statomi vėjo malūnai. Jie buvo naudojami girnoms sukti arba vandeniui pumpuoti. Vėjo varomi buriniai laivai atvėrė žmonėms galimybę susisiekti jūromis. Dabar vėjo energija dažniausiai naudojama elektrai gaminti. Vėjas suka [[vėjo elektrinių:id:1042]] mentes. Jos savo judėjimą perduoda [[generatoriui:id:1156]], kur [[judėjimo energija:id:659]] virsta elektros energija. Vėjo elektrinės neteršia aplinkos, bet yra didelės ir kelia daug triukšmo. Kad būtų gaunama daug elektros energijos, reikia pastatyti labai daug vėjo elektrinių didžiuliuose žemės plotuose.
Skalbimo milteliai, valikliai, plovikliai, šveitikliai, vandens minkštikliai, balinimo, dezinfekavimo priemonės – plačiai buityje naudojamos medžiagos, skirtos skalbti, daiktų paviršiams valyti. Šios medžiagos gali būti skystos, miltelių, želės pavidalo, purškiami aerozoliai. Pagrindinė saugaus naudojimosi šiomis medžiagomis taisyklė – saugoti rankas (mūvėti gumines pirštines), odą, akis. Jei vis dėlto skalbimo ar skalavimo preparatų pateko į akis, kuo greičiau plaukite jas dideliu kiekiu tekančio vandens, o jei dirginimas (graužimas, deginimas, skausmas) nepraeina, kreipkitės į gydytoją okulistą. Jei minėtų preparatų pateko į burną, gerkite kuo daugiau skysčių ir skubiai kreipkitės į gydytoją.
Lytinis brendimas vyksta vaikui lytiškai bręstant, tampant suaugusiuoju. Tai – greito augimo ir didelių permainų metas. Brendimas prasideda tada, kai organizmas pradeda gaminti lytinius hormonus. Išryškėja paauglių – mergaičių ir berniukų – išoriniai skirtumai, keičiasi jų jausmai ir pomėgiai. Išauga organizmo energijos poreikis, todėl reikia daugiau valgyti ir miegoti. Galutinai susiformuoja organai, būtini, kad atsirastų nauja žmogaus gyvybė.