Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Laboratorija Testai Žinynas
Gamtos tyrimai



Organizmų sandara ir funkcijos



Gyvybės tęstinumas ir įvairovė



Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus



Medžiagų sudėtis ir savybės



Medžiagų kitimai



Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas



Judėjimo ir jėgų pažinimas



Energijos ir fizikinių procesų pažinimas



Žemės ir Visatos pažinimas



Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Išplėstinė paieška

Išplėstinė paieška

Įrašykite paieškos žodžius.
Ieškoma pagal žodžius, kurių kiekvieną sudaro trys ar daugiau simbolių.

Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje pateikiamos mokymosi medžiagos.

[[Ląstelės:id:461]] sudaro [[audinius:id:464]], o audiniai – [[organus:id:533]]. Organas yra sudarytas iš kelių skirtingų audinių, kurie veikia drauge atlikdami tam tikrą darbą. Kiekvienas organas vykdo tik jam būdingą veiklą. Pavyzdžiui, [[širdis:id:536]] pumpuoja kraują į visus kitus kūno organus, [[smegenys:id:525]] valdo visų organų veiklą, [[plaučiai:id:535]] aprūpina organizmą deguonimi ir pašalina anglies dioksidą. Dauguma organų yra kūno viduje, apsaugoti griaučių ir todėl vadinami vidaus organais (žr. pav.). Tai – smegenys, plaučiai, [[skrandis:id:537]] ir žarnos, [[kepenys:id:1005]], [[inkstai:id:821]] ir kiti vidaus organai. Sveikame kūne visi organai veikia darniai ir tiksliai.
Tai tirpalas, kuris nėra nei [[rūgštinis:id:1207]], nei [[šarminis:id:1208]]. Šiame tirpale [[indikatorių:id:1692]] spalva nesikeičia.
Tūris – erdvės dalis, kurią užima [[kūnas:id:657]]. Pagrindiniai tūrio matavimo vienetai yra kubiniai metrai (m³).
Taip vadinamas gyvūnas, kurį suėda kitas gyvūnas. Pavyzdžiui, musė gali būti voro auka, o pelė – pelėdos.
Tai žalios spalvos grūdeliai, kurie augalų lapus nudažo žaliai. Chlorofilas sugeria šviesos energiją, reikalingą [[fotosintezei:id:632]].
Pasyvusis rūkymas – tai reiškinys, kuomet rūkančio žmogaus iškvėptus rūkalų dūmus su [[oru:id:384]] įkvepia kitas žmogus. Valanda, praleista prirūkytoje ir blogai vėdinamoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui – žmogaus [[iškvepiamame:id:633]] ore padidėja smalkių kiekis, kraujyje randama junginio, trikdančio deguonies apykaitą, o šlapime – nikotino. Pasyvusis rūkymas daugeliui ne tik nemalonus, bet ir kenksmingas [[sveikatai:id:1057]]: greičiau pavargstama, pablogėja savijauta, mažėja darbingumas, galima susirgti įvairiomis ligomis. Todėl pagal Europos Sąjungos reikalavimus viešosiose vietose draudžiama rūkyti. Uždarose patalpose (lėktuvuose, baruose) steigiamos atskiros vietos rūkantiesiems.

Baltymai yra labai svarbios [[maisto medžiagos:id:1739]]. Jas organizmas naudoja augimui ir susidarant naujoms ląstelėms. Baltymus galime pavadinti kūno statybinėmis medžiagomis. Baltymai taip pat dalyvauja įvairiuose gyvybei svarbiuose procesuose, pavyzdžiui, skaidant maisto medžiagas ir išgaunant iš jų energiją. Kai organizmas badauja ir jam nepakanka [[angliavandenių:id:639]] arba [[riebalų:id:640]] energijai gauti, tam panaudojami baltymai.

Baltymų gauname valgydami mėsą, pieną, žuvį, kiaušinius, pieno produktus. Ankštiniai augalai (sojos ir kitokios pupelės, pupos, žirniai) yra geriausias baltymų šaltinis tiems, kurie nevalgo mėsos, kiaušinių ar pieno produktų.

Prizmė yra trisienis [[skaidrusis kūnas:id:1099]], naudojamas šviesos spinduliams skaidyti į [[šviesos spektrą:id:786]].
Gripas yra [[užkrečiamoji liga:id:594]]. Gripą sukelia [[virusai:id:1062]]. Šios ligos požymiai – aukšta temperatūra, bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmas, kosulys, sloga.
Lytiniai hormonai yra cheminės medžiagos, kurias gamina lytinės liaukos. Yra vyriškieji ir moteriškieji lytiniai hormonai. Brendimo metu jie skatina atsirasti antrinius lytinius požymius: pakitusias kūno proporcijas, lyčiai būdingą plaukuotumą, balso pokyčius, [[mėnesines:id:1074]], [[poliucijas:id:1076]].
Elektros srovė yra kryptingas elektros krūvį turinčių dalelių judėjimas. Pavyzdžiui, žaibas yra trumpalaikė elektros srovė.
Mėgintuvėlis – tai stiklinis vamzdelis (uždaru galu), naudojamas bandymams atlikti. Mėgintuvėlių yra įvairių, pvz., demonstracinis mėgintuvėlis, paprastasis mėgintuvėlis, kaitinamasis mėgintuvėlis. Demonstracinis mėgintuvėlis – tai plonasienis mėgintuvėlis, naudojamas skysčiams kaitinti, taip pat bandymams parodyti. Paprastasis mėgintuvėlis skirtas paprastiems bandymams atlikti, kai nereikia labai daug kaitinti. Kaitinamasis mėgintuvėlis yra vienkartinis, jis naudojamas tuomet, kai reikia sulydyti ar užvirinti mažus medžiagų kiekius.
Taip vadinama visa, kas mus supa. Saulės šviesa, vanduo, dirvožemis, [[oras:id:384]] – visa tai reikalinga gyviesiems organizmams. Reikia ir žemės, kurioje galėtų gyventi, ir [[maisto:id:636]] – energijai gauti, ir oro – kvėpuoti. Žmogui labai svarbu šeima, draugai, namai, gamta. Visa tai reikia saugoti.
Metalai dėl savo [[fizikinių:id:1441]] savybių labai svarbūs. Dauguma [[metalų:id:528]] yra tvirti, blizgūs, kieti kambario temperatūroje, kalūs, gerai praleidžia elektros srovę ir šilumą, lydosi, kai kurie [[įsimagnetina:id:417]].
Akys yra [[regos:id:529]] organas. Jos padeda matyti šviesą, spalvas, vaizdus. Akyje yra į šviesą reaguojantys [[receptoriai:id:523]]. Šviesa į akį patenka pro angelę, vadinamą [[vyzdžiu:id:1087]]. Vyzdį supa spalvotas skritulys, vadinamas [[rainele:id:1088]]. Akys dažniausiai būna rudos, mėlynos, pilkos, žalsvos spalvų.
Atsakymą sužinosite pažiūrėję straipsnyje pateikiamus paveikslėlius.
Tirpimas, kietėjimas, garavimas, kondensacija – visi šie procesai nusako medžiagų būsenų kitimą. Jiems vykstant keičiasi [[fizikinės:id:1441]] medžiagos savybės.
Mokslininkas – tai žmogus, turintis neįprastai plačių ir gilių įvairių sričių (mokslo, meno) žinių. Dažnai mokslininkai atranda naujų būdų, kaip pagerinti žmonių gyvenimą. Mokslininko darbas remiasi teorijos, stebėjimo, eksperimento ir analizės ciklu. Mokslininkai – tai reto įžvalgumo vyrai ir moterys, darantys pasauliui naujus atradimus. Tikras mokslininkas – ir svajotojas, ir poetas, ir fantazuotojas.
Kūdikis (vaisius), augdamas motinos [[gimdoje:id:842]], negali pats valgyti ir kvėpuoti, kol negimsta. Maistą ir deguonį jis gauna iš motinos kraujo per placentą. Placenta susidaro [[nėštumo:id:1510]] metu.Vaisių su placenta jungia [[virkštelė:id:603]]. Placentoje yra labai daug smulkių kraujagyslių, čia vaisiaus kraujas susimaišo su motinos krauju. Vaisius iš motinos kraujo gauna maisto medžiagų ir deguonies, o atiduoda į motinos kraują anglies dioksidą ir kitas atliekas. Motinos organizmas šias nereikalingas medžiagas pašalina.

Vitaminai yra organizmo veiklai labai svarbios organinės medžiagos. Jie padeda organizmui virškinti maistą, gaminti kraują, apsaugo nuo peršalimo. Tačiau energijos iš vitaminų organizmas negauna.

Įvairiame, šviežiame maiste paprastai būna visų organizmui reikalingų vitaminų.