Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Laboratorija Testai Žinynas
Gamtos tyrimai



Organizmų sandara ir funkcijos



Gyvybės tęstinumas ir įvairovė



Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus



Medžiagų sudėtis ir savybės



Medžiagų kitimai



Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas



Judėjimo ir jėgų pažinimas



Energijos ir fizikinių procesų pažinimas



Žemės ir Visatos pažinimas



Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Išplėstinė paieška

Išplėstinė paieška

Įrašykite paieškos žodžius.
Ieškoma pagal žodžius, kurių kiekvieną sudaro trys ar daugiau simbolių.

Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje pateikiamos mokymosi medžiagos.

Alkoholis dar vadinamas etanoliu arba spiritu. Tai silpno, saldaus kvapo, gerai tirpstantis vandenyje skystis. Jis dega beveik bespalve liepsna. Alkoholis naudojamas kaip tirpiklis, taip pat medicinoje, higienos priemonėms ir alkoholiniams gėrimams gaminti. Grynas arba sumaišytas su benzinu alkoholis naudojamas kaip variklių kuras. Ypatingas alkoholio poveikis žmogaus psichikai žinomas nuo seniausių laikų. Geriant alkoholinius gėrimus, dirginama skrandžio gleivinė, gali atsirasti jos uždegimas. Alkoholis veikia centrinę nervų sistemą panašiai kaip migdomieji ir narkozę sukeliantys vaistai. Žmogus darosi lengvabūdis, neatsargus, pervertina savo jėgas. Išgėrus daug alkoholio, lėtėja suvokimas, minčių eiga, blogėja atmintis ir nuotaika, atsiranda mieguistumas, kartais – agresyvumas, sutrinka judesių koordinacija, automatiniai judesiai. Išgėrus labai daug alkoholio, netenkama sąmonės, pradedami smarkiai slopinti gyvybiškai svarbūs smegenų centrai, todėl žmogus gali mirti.
Žinduoliai yra vandens ir sausumos [[stuburiniai gyvūnai:id:927]]. Tai pelės, ežiai, stirnos, kiškiai, lapės, šunys ir daugelis kitų. Mes, žmonės, taip pat priklausome žinduoliams. Daugumos žinduolių kūną dengia kailis arba jis yra apaugęs plaukais. Žinduolių jaunikliai vystosi motinos kūne, o gimę ilgai maitinami pienu. Pieną gamina motinos pieno liaukos, esančios ant krūtinės arba pilvo. Australijoje gyvena kiaušinius dedantys žinduoliai ančiasnapiai, bet savo mažylius jie maitina pienu, kuris tarsi prakaitas išsiskiria ant plaukų. Gamtoje žinduoliai sudaro įvairius [[mitybos ryšius:id:655]] su kitais organizmais, minta augalais arba gyvūnais. Augalais mintantys žinduoliai vadinami augalėdžiais, o mintantys kitais gyvūnais – plėšrūnais.
Tai maisto produkte sukauptas energijos kiekis. Maiste esanti [[energija:id:412]] matuojama kilokalorijomis arba kilodžauliais. Žodelis „kilo“ reiškia tūkstantį.
Procesas, kuriam vykstant [[skystoji:id:444]] medžiaga virsta [[kietąja:id:443]] ir joje susidaro [[kristalai:id:1412]].

Observatorija yra mokslinė institucija, kurioje dirbantys astronomai stebi dangaus objektus ir atlieka tyrimus. Observatorijos statomos vietovėse, kuriose yra geras astroklimatas, dažniausiai kalnuose (1500–4000 m aukštyje). Observatorijose dažniausiai įrengiami keli įvairios paskirties [[teleskopai:id:1046]], aprūpinti fotografijos ir kitokia aparatūra. Observatorijose būna laboratorijos fotografijoms ryškinti ir matuoti, elektronikos, optikos ir mechanikos dirbtuvės, bibliotekos, viešbučiai astronomams. Prasidėjus kosminėms kelionėms, buvo sukurtos orbitinės observatorijos.

Kinijoje dar 2400 m. pr. Kr. buvo stebimas dangus. Stebėjimai buvo patikėti specialiai tam paruoštiems ir labai gabiems žmonėms, žinoma, turintiems ypač gerą regėjimą. Jau žiloje senovėje šventyklose buvo statomi piramidiniai bokštai – kelių aukštų pastatai, kurie buvo tarsi observatorijos, o šventikai patys užsiiminėdavo [[astronomija:id:1561]].

Įvairių mechanizmų, gamyklų, elektrinių veiklai reikia labai daug [[energijos:id:412]]. Daugiausia energijos teikia kuras: nafta, akmens anglys ir gamtinės dujos. Šis kuras naudojamas namams šildyti, automobilių varikliams varyti, elektrai gaminti. Deginant kurą gaunama [[šiluma:id:416]], kuri gali virsti kitomis energijos rūšimis. Degdamos skirtingos kuro rūšys išskiria nevienodai šilumos energijos. Nafta, akmens anglys ir gamtinės dujos glūdi po žeme. Šiems ištekliams pasibaigus, nebebus iš kur jų papildyti. Todėl šių rūšių kuras vadinamas [[neatsinaujinančiaisiais energijos ištekliais:id:675]].
Reiškinys, kuriam vykstant [[tirpinio:id:1199]] dalelės vienodai pasiskirsto [[tirpiklyje:id:1189]]. Taip gaunamas [[tirpalas:id:1197]].
Kometa yra mažos masės kosminis kūnas, skriejantis aplink Saulę. Kometos išvaizda priklauso nuo nuotolio iki Saulės. Kometos branduolį sudaro sušalusios dujos, dulkės ir kietųjų kūnų dalelės. Kai kometos branduolys priartėja prie Saulės, sušalusios dujos ima sparčiai virsti dujomis, branduolys apsisiaučia dujų skraiste ir susidaro kometos galva (jos skersmuo iki 100 000 km). Kometos matomos su ilgesnėmis arba trumpesnėmis uodegomis. Dujų ir dulkių uodegos, nukreiptos tolyn nuo Saulės, sklinda iš kometos galvos, kai kometa yra arti Saulės. Kasmet atrandama apie 100 naujų kometų. Naujai pastebėtos kometos dažniausiai pavadinamos atradėjo pavarde. Nemažai kometų atrado Lietuvos astronomai, ypač pasižymėjo Kazimieras Černis.
Tai gyvūnai, kurie žudo ir ėda kitus gyvūnus – savo grobį. Dar kitaip jie vadinami grobuonimis. Daugumai plėšrūnų tenka medžioti, vytis, kol pagauna grobį ir jį nužudo. Vieni savo grobį nužudo aštriais nagais ir stipriais dantimis. Kiti, pavyzdžiui, nuodingosios gyvatės, savo grobį iš pradžių nunuodija, paskui praryja.
Plaudami indus ar skalbdami skalbinius, pasinaudoję tualetu ar vonia, į kanalizacijos vamzdžius nuleidžiame daug užteršto vandens. Tai buitinis nutekamasis vanduo, kuris kitaip vadinamas nuotekomis. Nuotekos apvalomos specialiuose vandens valymo įrenginiuose, tačiau, deja, nepakankamai. Tuomet toks vanduo išleidžiamas į upes. Nuotekos užteršia vandenį organiniais junginiais. Taip atsiranda papildomo maisto ten gyvenantiems [[skaidytojams:id:409]] ir jie dėl to klesti. Bėda yra ta, kad skaidytojai sunaudoja daug [[deguonies:id:526]], todėl tokiose upėse pradeda dusti žuvys ir kiti gyvūnai.
[[Garsai:id:1246]] būna aukšti ir žemi, stipresni ir silpnesni. Garso aukštis – tai garso požymis, kurį lemia virpesių skaičius per sekundę (dažnis). Vadinasi, garso aukštis priklauso nuo virpesių [[dažnio:id:1241]], nuo to, kiek oro virpesių per sekundę pasiekia ausų būgnelį. Aukštas garsas daugiau kartų per sekundę virpina orą negu žemas. Žmogus girdi garsus, kurių virpesių skaičius per 1 sekundę yra nuo 20 kartų (žemi garsai) iki 20 tūkstančių kartų (aukšti garsai). Vaikų klausa yra geresnė negu vyresnio amžiaus žmonių.
Tamsią, giedrą naktį žvaigždėtame danguje galima pamatyti plačią šviesią juostą. Dar gilioje senovėje graikai šią juostą praminė Pieno ratu. Daugelyje šalių šviesus takas vadinamas Pieno taku. Paukščių taku lietuviai šią juostą pavadino todėl, kad rudens ir pavasario vakarais ji tęsiasi per visą dangų iš šiaurės rytų pietvakarių link, taigi maždaug sutampa su migruojančių paukščių išskridimo ir parskridimo kryptimi. Kiti lietuviški šios juostos pavadinimai – Gervių Takas, Žąsų Takas, Vėlių Takas į rojų. Tačiau, kad ir kaip vadintume šią šviesią juostą, iš tikrųjų tai yra Paukščių Tako [[galaktika:id:1260]] – labai didelė žvaigždžių sankaupa. Mūsų žvaigždė Saulė yra vienoje šios žvaigždžių sankaupos spiralinėje vijoje arba, kitaip tariant, mes gyvename Galaktikos pakraštyje ir galime matyti žvaigždžių sankaupą iš šono. Šviesi juosta tamsiame danguje – tai ir yra mūsų Galaktikos vaizdas iš šono.
Garso izoliatoriais vadinamos medžiagos, sugeriančios garso bangas.
Garso stipris (garsumas) yra energijos kiekis, kurį perneša garso banga.
Pilotuojamieji [[erdvėlaiviai:id:1293]] būna vienkartinio ir daugkartinio naudojimo. Į kosmosą pakeltuose tokiuose erdvėlaiviuose dirbama kaip kosminėje laboratorijoje, kur [[astronautai:id:1516]] ir mokslininkai atlieka eksperimentus, stebėjimus, bando įrenginius. Astronautai gali išeiti iš erdvėlaivio ir dirbti jo išorėje. Grįždamas atgal į Žemę, erdvėlaivis leidžiasi kaip sklandytuvas. Jis sustabdomas vairu, judinamais sparnų pakraščiais ir stabdomaisiais parašiutais.
Tai daugialąsčiai organizmai, kurie gali judėti ir keisti buvimo vietą. Gyvūnai dažniausiai juda ieškodami maisto ir gelbėdamiesi nuo priešų. Paplitę visur, kur yra jiems tinkamo maisto – augalų arba kitų gyvūnų. Gyvūnai nevykdo [[fotosintezės:id:632]] ir, kad išgyventų, turi maitintis kitais organizmais.

Bičių nuodai – tai bitės darbininkės sekretas, pagamintas specialioje liaukoje ir sukauptas vadinamajame nuodų maišelyje. Tai skaidrus, aštraus kvapo ir deginančio skonio skystis. Ore jis greitai džiūsta – kristalizuojasi. Sausi nuodai yra smulkūs, baltai pilkos spalvos kristalai, lengvai tirpstantys vandenyje. Bičių nuodai pasižymi stipriu veikimu: jų tirpalai (1:100 iki 1:1000) veikia žudančiai 17 mikrobų rūšių.

Bičių nuodai, kaip ir kiti bičių produktai, jau nuo seniausių laikų buvo naudojami liaudies medicinoje.

Traukiniai be ratų – tai traukiniai, kurių judėjimui naudojamas [[magnetinis laukas:id:1038]]. Stiprus magnetinis laukas laiko traukinį šiek tiek pakilusį virš bėgių, todėl toks traukinys vadinamas traukiniu su magnetinio lauko pagalve. Toks traukinys neturi nei ratų, nei stabdžių, nei variklių. Traukiniai su magnetinio lauko pagalve yra lengvesni, nekelia tiek triukšmo, naudoja mažiau degalų negu įprasti traukiniai. Šios transporto priemonės gali judėti 450 km/h [[greičiu:id:666]], nes neliečia bėgių ir nereikia įveikti trinties. Tačiau tokie traukiniai negali pervežti didelių krovinių, o jiems reikalingų specialių bėgių statyba yra brangi.
Dantys yra įsitvirtinę žandikauliuose. Jie skirti maistui atkąsti, smulkinti ir trinti. Susmulkintą maistą lengviau nuryti, jis lengviau virškinamas. Įdomu tai, kad [[danties emalis:id:562]] yra kiečiausia medžiaga žmogaus kūne. Po emaliu yra minkštesnė danties dalis. Suaugęs žmogus turi 32 dantis.
Spuogai susidaro tuomet, kai bakterijos, įstrigusios riebalų kamščiuose ties plaukų pamatu, sukelia uždegimą. Spuogai yra dažna lytinio brendimo problema, nes paauglystėje oda pasidaro riebesnė.