Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Laboratorija Testai Žinynas
Gamtos tyrimai



Organizmų sandara ir funkcijos



Gyvybės tęstinumas ir įvairovė



Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus



Medžiagų sudėtis ir savybės



Medžiagų kitimai



Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas



Judėjimo ir jėgų pažinimas



Energijos ir fizikinių procesų pažinimas



Žemės ir Visatos pažinimas



Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Išplėstinė paieška

Išplėstinė paieška

Įrašykite paieškos žodžius.
Ieškoma pagal žodžius, kurių kiekvieną sudaro trys ar daugiau simbolių.

Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje pateikiamos mokymosi medžiagos.

Vegetatyvinis dauginimasis – tai augalų nelytinio dauginimosi būdas, kai nauji augalai išauga iš motininio augalo dalių. Pavyzdžiui, bulvės dauginamos gumbais (stiebagumbiais).

Dėl saulės šilumos vanduo [[garuoja:id:986]], o vandens garai ore vėsta ir kondensuojasi. Taip susidaro debesys. Jie vis didėja, nes kylantis šiltas oras papildo juos vandens lašeliais. Tuomet gali pradėti lyti ar snigti.

Debesys – įdomus dangaus reiškinys. Dieną jie vėsina žemę, nes sulaiko dalį Saulės spindulių, naktį – neleidžia žemei atvėsti. Skiriamos trys pagrindinės debesų formos: plunksniniai, sluoksniniai ir kamuoliniai debesys.

Mergaitėms paauglystė ir [[lytinis brendimas:id:823]] prasideda, kai maždaug 10–12 gyvenimo metais. Jos pradeda itin sparčiai augti. Ima vystytis krūtys, platėja klubai, tačiau pečiai lieka nepakitę. Pažastyse ir gaktos srityje pradeda augti plaukai. Mergaičių [[kiaušidėse:id:840] ima bręsti [[kiaušialąstės:id:841]] ir kiekvieną mėnesį būna [[mėnesinės:id:1074]]. Paauglėms būdinga dažna nuotaikų kaita.
Cheminiai nudegimai atsiranda ant odos ar į akis patekus cheminėms medžiagoms. Esant cheminiam nudegimui, būtina kuo skubiau nudegusius paviršius apdoroti medžiagomis, kurių poveikis yra priešingas cheminį nudegimą sukėlusioms medžiagoms. Jei ant odos pateko rūgšties, – plauti labai praskiestu (0,1 proc.) sodos tirpalu (silpnas šarmas), jei šarmo, – labai praskiestu (0,1 proc.) acto tirpalu (silpna rūgštis). Vėliau pažeistą vietą reikia uždengti steriliu ar tiesiog švariu tvarsčiu ir kreiptis į gydymo įstaigą. Nudegusio ploto nereikia valyti, negalima lupti prilipusių drabužių ar degėsių, negalima barstyti milteliais ar tepti tepalais, nes tai sunkina tolesnį gydymą.
Celsijaus skalė – [[temperatūros:id:855]] matavimo [[skalė:id:1361]], pagal kurią gėlasis vanduo užšąla nulio, o užverda 100 [[laipsnių:id:1363]] temperatūroje.
[[Mikroorganizmai:id:593]] gyvena visur – žemėje, ant daiktų, vandenyje, maiste, ant odos, gyvūnų, taip pat ir žmogaus žarnyne. Paprastai jie žalos nedaro. Pavojus kyla tada, kai ligas sukeliantiems mikroorganizmams pavyksta prasiskverbti į organizmą ir pradėti greitai daugintis. Organizmas įvairiais būdais saugosi nuo mikroorganizmų. Kad mikroorganizmai nepatektų į jo vidų, saugo specialios užtvaros: ašaros, kvėpavimo takų gleivės, oda, [[seilės:id:626]], skrandžio rūgštis. Jeigu ligas sukeliantys mikroorganizmai vis dėlto patenka į vidų, stiprus organizmas kovoja su jais ir juos sunaikina. Tačiau kartais dėl įvairių priežasčių: nevisavertės mitybos, pervargimo, peršalimo ir pan. šią kovą organizmas pralaimi ir mikroorganizmai daugindamiesi sukelia ligą. Sveika mityba, švara, tinkamas darbo ir poilsio laikas, sportas ir grūdinimasis padeda žmogaus organizmui būti stipriam ir apsisaugoti nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų.
Tai [[medžiagos būsenos:id:295]] ir savybių pasikeitimas kintant aplinkai. Kitimai skirstomi į [[fizikinius:id:382]] ir [[cheminius:id:386]].
Gipsas yra gamtoje paplitęs mineralas. Jo randama šiaurinėje Lietuvos dalyje. Dideli gipso klodai susidaro iš uždaro tipo vandens telkinių (pvz., jūrų), pamažu garuojant vandeniui. Gipsas naudojamas: o statybų pramonėje – tinkui, gipso plokštėms, gipsbetoniui ir kitoms medžiagoms gaminti; o medicinoje – gipso tvarsčiams (lūžusioms galūnėms ir pan. įtverti); o meno dirbiniams – skulptūroms, metalo liejimo formoms, interjero puošiniams (vazoms, lipdiniams ir pan.) gaminti; o žemės ūkyje – trąšoms gaminti.
[[Garsas:id:1246]] gali sklisti [[dujomis:id:292]]. Dauguma girdimų garsų mus pasiekia oru. Oru garsas sklinda 340 metrų per sekundę greičiu. Sklidimo [[greitis:id:666]] priklauso nuo oro temperatūros. Esant karštam orui, garsas sklinda greičiau, esant šaltam – lėčiau.
Šviesa, pereidama iš vienos [[skaidriosios medžiagos:id:1099]] į kitą skaidriąją medžiagą, pakeičia savo sklidimo kryptį – lūžta. Tai suklaidina akis. Regime daiktus ta kryptimi, iš kurios sklinda [[šviesos spinduliai:id:779]]. Akys nemato, kad šviesos spinduliai lūždami pakeitė kryptį.
[[Medžiagų:id:1194]] savybės, kurias lemia tam tikra medžiagų elgsena su kitomis medžiagomis. Dėl to susidaro naujos medžiagos, įvyksta [[cheminiai:id:386]] arba negrįžtamieji medžiagų kitimai.
Nutukimas – tai organizmo būsena, kai kūno masė padidėja dėl per gausaus riebalų susikaupimo. Nutukimo priežastis gali būti nuolatinis persivalgymas arba per mažas judėjmas. Per didelis kūno svoris nuvargina raumenis ir pažeidžia sąnarius, padidina kraujospūdį ir sunkina širdies darbą. Antsvoris labai padidina riziką susirgti tam tikromis sunkiomis ligomis, blogina gyvenimo kokybę. Puiki priemonė svoriui reguliuoti yra [[fizinis aktyvumas:id:496]]. Ėjimas, plaukiojimas, važiavimas dviračiu ir kita veikla padeda gerinti žmogaus [[sveikatą:id:1057]], mažina riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis. Nutukusių žmonių skaičius pasaulyje nuolat didėja ir tai tampa didele problema. Lietuvoje atliekami tyrimai rodo, kad daugiau negu pusė šalies gyventojų laisvalaikiu skaito, žiūri televizorių ar renkasi kitas [[pasyviojo poilsio:id:1056]] formas.
Kompostas – tai puri tamsi žemė, kurioje yra daug [[neorganinių medžiagų:id:642]], reikalingų augalams augti. Kompostas dar vadinamas [[pūdiniu:id:653]]. Jį nesunku paruošti patiems. Daugelis sodininkų į specialias dėžes sumeta įvairias gamtines atliekas – [[nuokritas:id:438]] ir, užpylę jas žemėmis, pridengia nuo saulės spindulių. Šiose dėžėse prisiveisia [[skaidytojų:id:409]], mintančių nuokritomis. Po kurio laiko atliekos suyra ir virsta kompostu.
Skaidytojais vadinami [[vartotojai:id:406]], kurie minta negyvomis ir yrančiomis [[organinėmis medžiagomis:id:1214]] arba tiesiog [[nuokritomis:id:438]]. Tai – bakterijos, grybai, kai kurių vabzdžių lervos, sliekai ir kiti. Jie suardo nuokritas iki [[neorganinių medžiagų:id:642]], kurias augalai panaudoja augimui. Štai kodėl rudenį nukritusių lapų iki vasaros beveik nebelieka.
Tai – staigus [[cheminis:id:386]] medžiagų kitimas, kuriam vykstant susidaro didelis kiekis besiplečiančių [[dujų:id:292]], su didele energija išsiveržiančių į aplinką. Kai kurie sprogimai būna tokie galingi, kad net gali sugriauti namą. Dažnai jį lydi didelis [[garsas:id:1246]] ir [[ugnis:id:539]]. Sprogimas labai pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei. Specialistai sprogdinimus vykdo skaldai, akmenims išgauti, tiesdami kelius.
Tai medžiagų kitimai, kai pasikeitus aplinkos sąlygoms keičiasi medžiagos [[būsena:id:295]]. Skystosios medžiagos kaitinamos [[garuoja:id:986]], o šaldomos [[šąla:id:991]]. Dujinės medžiagos vėsdamos [[kondensuojasi:id:1187]]. Kai sąlygos vėl tampa tokios, kokios buvo, medžiagos būsena grįžta į pradinę būseną. Tai yra grįžtamieji medžiagų [[kitimai:id:749]].
Kūnas, pagamintas iš [[neskaidriosios medžiagos:id:1098]].

Žvaigždės – tai įkaitusių dujų kamuoliai. Jų viduje vyksta sudėtingos reakcijos, per kurias išsiskiria šviesa ir šiluma. Artimiausia Žemei žvaigždė – [[Saulė:id:1033]].

Žvaigždžių esama labai įvairių. Skiriasi jų temperatūra, masė, dydis. Žvaigždžių centre temperatūra siekia milijonus laipsnių, o paviršiuje gali būti nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių laipsnių. Saulė nėra pati didžiausia žvaigždė. Yra žvaigždžių, kurios šimtus ar net tūkstantį kartų didesnės už mūsų Saulę. Esama ir tokių žvaigždžių, kurios daug mažesnės už Saulę ar net už Žemę.

Žvaigždės nakties danguje atrodo lyg maži švytintys taškeliai, nes jos yra labai toli nuo Žemės. Nuo Saulės iki Žemės šviesa sklinda apie 8 min., o nuo kitų žvaigždžių – dešimtis, šimtus ar dar daugiau metų.

Planeta – tai kosminis kūnas, skriejantis aplink [[žvaigždę:id:681]]. Planeta ne šviečia, o tik atspindi žvaigždės šviesą. Planetos gali būti sudarytos ir iš uolienų ir iš dujų. Kitų žvaigždžių planetų iš Žemės negalima įžiūrėti. Apie tų planetų buvimą mokslininkai sužino matuodami žvaigždžių greitį.

Aplink Saulę skrieja 8 planetos. Tačiau daugelyje informacijos šaltinių galite rasti, kad Saulė turi 9 planetas. Taip yra todėl, kad tik 2006 m. rugpjūtį Tarptautinė astronomų sąjunga nutarė Plutoną ir kitas naujai atrastas Saulės sistemos planetas pavadinti nykštukinėmis planetomis.

Kiaušialąstė, dar vadinama kiaušinėliu, yra moteriškoji lytinė ląstelė. Ji yra rutulio arba šiek tiek pailgos formos, nejudri. Kiaušialąstė yra daug didesnė už kitas organizmą sudarančias ląsteles. Jos branduolyje saugoma [[paveldimoji informacija:id:838]]. Subrendusios moters organizme kiaušialąstė susidaro [[kiaušidėse:id:840]] kiekvieną mėnesį. Iš kiaušidžių [[kiaušintakiu:id:1072]] ji patenka į [[gimdą:id:842]] ir, jeigu pakeliui neapvaisinama, per mėnesines pašalinama.