Kuo greičiau kūnas virpa, tuo aukštesnis garsas susidaro. Uodas skrisdamas per 1 sekundę sumojuoja sparneliais net 10 000 kartų, todėl uodo zyzimas – aukštas garsas. Musė per 1 sekundę sumosuoja sparnais 350 kartų, todėl musės zyzimas daug storesnis, garsas žemesnis.
Norint, kad kaulai ir dantys būtų sveiki, žmogaus organizmui reikia kalcio. Jis padeda krešėti kraujui, jo reikia dantims ir kaulams, organizmo gynybai nuo ligų. Žmogus kalcio gauna su maistu ir vandeniu. Svarbiausi kalcio šaltiniai – pienas ir jo produktai, mineralinis vanduo, riešutai, saulėgrąžos, grūdai, jautiena, žuvis. Jei trūksta kalcio, vaikams gali deformuotis kaulai ir sulėtėti augimas.
Tai tiršta, tamsi, lengvesnė už vandenį, giliai žemėje esanti skysta medžiaga. Nafta susidarė per milijonus metų irstant smulkiems organizmams. Iš žemės nafta išgaunama pragręžus nepralaidžias uolienas.
Nafta yra medžiagų [[mišinys:id:452]]. Ją perdirbant gaunama daug įvairių medžiagų. Tai puiki žaliava kurui, tepalams, dažams gaminti. Į perdirbimo gamyklą nafta pumpuojama naftotiekiais arba gabenama laivais.
Deimantas – kristalinė, skaidri anglies forma – gamtinis mineralas. Deimantai būna bespalviai, pilki, balti, melsvi, gelsvi, tamsiai rudi. Deimantas yra kiečiausia žinoma gamtinė medžiaga. Juo galima pjaustyti net stiklą. Deimantą galima pjauti tik deimantu. Deimante galima pamatyti visas šviesos spektro spalvas, nes jo briaunos yra taip nuskeltos, kad šviesa atsispindi ir lūžta kaip prizmėje. Deimantų masė tradiciškai pateikiama karatais (1 karatas atitinka 0,2 gramo). Pietų Afrikos Respublikoje aptiktas 7000 karatų (1,4 kg) deimantas. Šio šviesiai žalsvo atspalvio brangakmenio dydis prilygsta futbolo kamuoliui.
Regėjimo apgaulės dar vadinamos optinėmis iliuzijomis. Mūsų smegenys padeda mums suvokti regimąjį pasaulį, išsiaiškinti akių gaunamą informaciją. Tačiau kartais nueinama trumpiausiu keliu – remiamasi jau žinomais modeliais, o šie ne visada padeda suvokti naują informaciją, pavyzdžiui, tamsūs daiktai mums atrodo mažesni negu baltos spalvos daiktai.
[[Plaučiuose:id:535]] iš įkvėpto oro paimtas deguonis patenka į kraują. Kraujas jį nuneša į visus organus. Organuose [[deguonis:id:526]] susijungia su [[maisto medžiagomis:id:1739]]. Išsiskiria energija, kurią organizmas panaudoja, ir susidaro organizmui nereikalingas [[anglies dioksidas:id:381]]. Kraujas anglies dioksidą atneša į plaučius ir iš ten jis pašalinamas su iškvepiamu oru. Taip vyksta dujų apykaita plaučiuose: deguonis paimamas, o anglies dioksidas pašalinamas.
Oras yra įvairių [[dujų:id:292]] [[mišinys:id:452]], gaubiantis Žemę. Jis labai svarbus gyvybei mūsų planetoje.
Ore yra azoto, [[deguonies:id:526]], [[vandens garų:id:1209]], [[anglies dioksido:id:381]] ir kitų dujų. Oras nuolat juda ir kinta. Jį jaučiame, kai vėjas švelniai dvelkia į veidą.
Kai oras užteršiamas, gali sirgti žmonės, blogai augti augalai, džiūti medžiai.
Tai kelios susipynusios [[mitybos grandinės:id:435]] [[ekosistemoje:id:436]], nes gyvūnai ėda daugiau negu vienos rūšies maistą. [[Augalėdžiai:id:448]], pavyzdžiui, pelė, minta skirtingų rūšių augalais, o kiškis gali tapti ir lapės, ir pelėdos auka. Vadinasi, mitybos grandinės nėra atskirtos vienos nuo kitų, jos susipina ir sudaro mitybos tinklą.
Visiems gyvūnams būtinas deguonis. Jis padeda iš maisto medžiagų išlaisvinti [[energiją:id:412]]. Sausumoje gyvenantys gyvūnai deguonį ima iš [[oro:id:384]], o gyvenantys vandenyje – iš vandens. Tai jie daro specialiais organais. Dauguma sausumos gyvūnų turi [[plaučius:id:535]], o vandens gyvūnai – žiaunas. Daugumos žuvų žiaunos yra po specialiais dangteliais.
Plaukdama žuvis tai išsižioja, tai susičiaupia. Išsižiodama ji užveria žiaunų dangtelius ir įtraukia didelį gurkšnį vandens. Vanduo, tekėdamas pro žiaunas, [[kraujui:id:614]] atiduoda deguonį ir pasiima kraujo atneštą anglies dioksidą. Paskui žuvis susičiaupia, žiaunų dangteliai atsiveria ir vanduo išstumiamas lauk.
Tai virpančio kūno sukelti medžiagos (oro, vandens) dalelių sutankėjimai ir praretėjimai. Pavyzdžiui, virpant žadintuvo skambučiui, susidaro oro dalelių sutankėjimai ir praretėjimai – garso bangos, kurios pasiekia mūsų ausis ir sukelia ausų būgnelių virpesius. Mes girdime garsą.
Tai – Saulės [[energijos:id:412]] sulaikymas [[atmosferoje:id:1032]] dėl atmosferoje padidėjusio [[anglies dioksido:id:381]] kiekio. Dėl šiltnamio efekto Žemėje oro temperatūra kyla. Deginant iškastinį kurą, anglies dioksido kiekis atmosferoje vis didėja.
Vegetaras – tai žmogus, kuris maitinasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos, žuvies ir kitų gyvūnų bei jų produktų. Atlikę keletą tyrimų, ekspertai padarė išvadą, kad vegetarizmas nekenkia vaikų sveikatai bei vystymuisi. Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kad vegetarizmas yra kelių skirtingų rūšių. Kai kurie vegetarai visiškai atsisako mėsos, kiti vengia bet kokių gyvūninės kilmės produktų, pavyzdžiui, pieno ir kiaušinių, ir net šalutinių produktų, pavyzdžiui, želatinos, saldainių, treti valgo tik vaisius. Nustatyta, jog vien tik augalinės kilmės produktų vartojimas yra nepakankamas augančiam organizmui, nes pagrindinė organizmų statybinė medžiaga yra [[baltymai:id:638]]. Maitinantis tik augaliniu maistu, gali trūkti reikiamo baltymų kiekio, mineralinių medžiagų bei energijos.
Nusprendus tapti vegetaru, mitybą reikia kruopščiai [[subalansuoti:id:819]], reikiamą baltymų kiekį bei energijos galima gauti valgant riešutus, sojos produktus, košes ir ankštines daržoves.
Vaškas – tai bičių pagamintas produktas. Vašką gamina bičių darbininkių vaško liaukos, išsidėsčiusios apatinėje jų pilvelio dalyje (papilvėje). Tik šviežias bičių liaukų išskirtas vaškas yra visiškai baltas. Vaškas, naudojamas koriams gaminti, įgauna gelsvą spalvą, nes jis sumaišomas su pikiu. Natūralus bičių vaškas turi malonų medaus kvapą, bet yra beskonis. Vaškas lydosi, pašildytas iki 60–68 °C temperatūros, netirpsta vandenyje. Rekomenduojama kramtyti korių medų, kurio sudėtyje yra vaško ir žiedadulkių. Tai sustiprina dantenas, išvalo dantų kišenes nuo maisto liekanų. Nereikia bijoti praryti vaško gabaliuką, nes jis, kartu su pikio priemaiša patekęs į virškinamąjį traktą, pagerina žarnyno funkciją. Be to, vaškas, kramtomas burnoje, gerina seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą, dėl to gerėja apetitas ir virškinimas.
Tyrimų duomenys rodo, kad viena iš vaikų alerginių ir [[kvėpavimo organų:id:618]] [[ligų:id:1509]] priežasčių yra oro taršos padidėjimas. Rizika susirgti astma vaikams, gyvenantiems užterštuose rajonuose, yra daugiau kaip 30 proc. didesnė negu vaikams, gyvenantiems sveikoje aplinkoje. Vertinant kitas ligas, ši rizika viršija 20 proc. Gyvenimas užterštoje aplinkoje gali sukelti net alergiją tam tikriems [[maisto produktams:id:581]].
Dantų apnašos yra ant dantų paviršiaus susidarantis seilių, užsilikusių maisto medžiagų ir mikroorganizmų sluoksnis. Šis sluoksnis pavojingas dantų emaliui, todėl dantis būtina valytis.
Gyvybei palaikyti yra būtinas deguonis. Jo reikia [[maisto medžiagoms:id:1739]] skaidyti ir energijai išskirti. Į organizmą oras patenka pro kvėpavimo takus. Svarbiausias kvėpavimo organas yra [[plaučiai:id:535]]. Plaučius galima palyginti su didelėmis kempinėmis, tik jie sugeria deguonį, o ne skystį.
Galvos smegenys yra nervų sistemos valdymo organas. Smegenys valdo mūsų organizmo veiklą – kvėpavimą, kraujotaką, mąstymą, jausmus. Labai svarbus smegenų darbas yra analizuoti visus iš [[jutimo organų:id:1143]] gaunamus signalus. Smegenys sprendžia, ką jie reiškia, ir reguliuoja veiksmus. Pavyzdžiui, kai prieš pat bėgimo rungtį nuaidi starto švilpukas, smegenys jį užfiksuoja ir pasiunčia signalą į [[raumenis:id:470]], kad pradėtume bėgti.
Galvos smegenys sudarytos iš milijardų nervinių ląstelių (jos parodytos paveikslėlyje dešinėje). Kiekviena ląstelė turi daugybę ataugų. Šios ataugos sudaro tinklą, kuriuo signalai keliauja tarp ląstelių. Dėl gerai išsivysčiusių smegenų žmonės laikomi protingiausiais padarais Žemėje.
Poliucija – nevalingas sėklos išsiveržimas naktį ar (rečiau) dieną. Dažniausiai pasitaiko [[paauglystėje:id:824]], kai berniukai [[lytiškai bręsta:id:823]].
Metras – pagrindinis ilgio matavimo vienetas. Sutrumpintai žymimas m. Tai – pirmasis pasaulyje matavimo vienetas, neparemtas žmogaus kūno dalimis. Metras buvo išrastas maždaug prieš 200 m. Paryžiuje. Jis buvo apskaičiuotas atstumą nuo Šiaurės ašigalio per Paryžių iki pusiaujo padalijus iš 10 milijonų. Pagal šiuos duomenis buvo pagamintas strypas – ilgio etalonas. Jis pavadintas metru.
Storoji žarna yra vamzdelio formos organas. Iš [[plonosios žarnos:id:552]] į storąją žarną patenka nereikalingos nesuvirškinto maisto atliekos. Storojoje žarnoje šios atliekos sukaupiamos ir iš jos pašalinamos.
