Augalai

Tai daugialąsčiai organizmai, kurių lapuose vyksta fotosintezė. Augalai yra žolės, krūmai ir medžiai.

Žemėje auga daugybė įvairaus dydžio ir formos augalų, tačiau dauguma jų turi tas pačias dalis, vadinamas organais: šaknis, stiebus, lapus ir žiedus. Kiekvienos augalo dalies paskirtis – padėti augalui gyventi. Lapai gamina augalui maisto medžiagas, nes jų ląstelėse vyksta fotosintezė. Stiebas laiko iškėlęs į šviesą lapus. Juo iš šaknų į lapus teka vanduo, o į kitas augalo dalis nunešamos lapuose pagamintos maisto medžiagos. Šaknys laiko augalą tvirtai žemėje ir iš dirvos siurbia vandenį. Žieduose subręsta augalo lytinės ląstelės, o joms susijungus susidaro sėklos. Tiesa, yra tokių augalų, kurie neturi žiedų ir niekada nežydi. Tokie yra, pavyzdžiui, paparčiai ir samanos.

Iliustracijos

Atsisiųsti Pranešti apie klaidą

+ 88

- 70

Susiję mokymosi objektai

Demonstracijos

Fotosintezė

Fotosintezė

Demonstracijoje skirtingų spalvų judančiomis rodyklėmis parodoma, iš kur augalų lapai ima fotosintezei reikalingos energijos ir medžiagų, kokios medžiagos susidaro vykstant fotosintezei ir kur jos keliauja iš lapų.
Fotosintezė ir kvėpavimas – priešingi procesai

Fotosintezė ir kvėpavimas – priešingi procesai

Gyvų organizmų energija priklauso nuo dviejų procesų: fotosintezės ir kvėpavimo. Vykstant fotosintezei energija sukaupiama, o kvėpuojant – atpalaiduojama. Išnagrinėję demonstraciją sužinosite, kuo dar skiriasi šie procesai.

Žinynas

Fotosintezė

Fotosintezė

Tai procesas, kuriam vykstant žalieji augalai savo lapuose gamina [[organines maisto medžiagas:id:1214]] ir išskiria [[deguonį:id:526]]. Kad vyktų organinių medžiagų gamyba, augalai siurbia iš dirvos vandenį ir pro lapų angeles iš aplinkos paima anglies dioksidą.
Žolės

Žolės

Žolės yra žemesnės už [[krūmus:id:903]]. Jų stiebeliai nesumedėję, minkšti ir lankstūs. Gyvena trumpai, kai kurios žolės – tik vienus metus. Peržydėjusios ir subrandinusios sėklas, jos nunyksta. Žolių [[rūšių:id:1020]], palyginti su [[medžiais:id:902]] ar krūmais, gamtoje auga daugiausia.
Krūmai

Krūmai

Taip vadinami už [[medžius:id:902]] mažesni ir daug sumedėjusių stiebelių turintys augalai. Jie nėra tokie ilgaamžiai kaip medžiai. Tai erškėčiai, karklai, lazdynai, sedulos ir kiti.
Medis

Medis

Tai aukštas, vieną sumedėjusį stiebą turintis augalas. Suaugusių medžių stiebą vadiname kamienu. Medžiai yra ilgaamžiai. Tai ąžuolas, klevas, uosis, drebulė, ieva, šermukšnis ir kiti. Šie medžiai turi lapus, todėl vadinami lapuočiais. Eglės, pušies, maumedžio lapai yra spygliai.
Maisto medžiagos

Maisto medžiagos

Kūnas turi nuolat gauti maisto medžiagų, kad išgyventų. Svarbiausios su maistu gaunamos medžiagos yra [[baltymai:id:638]], [[riebalai:id:640]] ir [[angliavandeniai:id:639]]. Šiose medžiagose yra sukauptos energijos atsargos. Organizmas, skaidydamas šias maisto medžiagas, gauna energijos.
Gamintojai

Gamintojai

[[Augalai:id:919]] ir [[dumbliai:id:925]] vadinami gamintojais. Jie vykdo fotosintezę ir pagamina sau bei kitiems organizmams maisto medžiagų. [[Žolės:id:904]], [[krūmai:id:903]], [[medžiai:id:902]] yra svarbiausi miško [[ekosistemos:id:436]] gamintojai. Dumbliai – ežerų, upių ar kitų vandens telkinių gamintojai.
Augalėdžiai

Augalėdžiai

Taip vadinami [[gyvūnai:id:1010]], mintantys [[augalais:id:919]]. Jie minta augalų lapais, vaisiais, sėklomis, šaknimis ir net medžių žieve. Yra ir tokių augalėdžių, kurie minta saldžiu ir maistingu augalų žiedų skysčiu, vadinamu nektaru (pavyzdžiui, kai kurie paukščiai, vabzdžiai).
Stiebas

Stiebas

Stiebas – tai augalo organas, kuriuo iš šaknų į lapus teka vanduo su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis ir kuriuo į kitas augalo dalis nunešamos lapuose pagamintos maisto medžiagos.
Daugialąsčiai organizmai

Daugialąsčiai organizmai

Visos gyvos būtybės, išskyrus [[virusus:id:1062]], yra sudarytos iš ląstelių. Tai nėra lengva suprasti, nes dauguma ląstelių yra mažos ir matomos tik pro mikroskopą. Todėl kai kurių būtybių, pavyzdžiui, bakterijų, nematome plika akimi.
Gėlės

Gėlės

Dažniausiai gėlėmis vadiname žolinius augalus, turinčius gražius žiedus. Natūraliai gamtoje augančios gėlės vadinamos laukinėmis. Tai – pakalnutės, rugiagėlės, katilėliai ir daug kitų. Soduose ir darželiuose žydi specialiai dėl spalvų ir žiedų grožio išvestos gėlių veislės.
Samanos

Samanos

Samanos yra nedideli [[žoliniai augalai:id:904]], augantys drėgnose vietose. Jos želia miškuose ant žemės – kai kurios vietos atrodo tarsi išklotos žaliu kilimu. Toks kilimas yra puikus prieglobstis smulkiems miško gyvūnėliams ir grybams. Samanų rasime ir ant medžių kamienų, sienų ar net akmenų.
Visžaliai augalai

Visžaliai augalai

Tai tokie augalai, kurių [[lapai:id:1321]] žaliuoja visus metus. Tai eglės, pušys, kadagiai ir kiti. Jų lapai – spygliai krinta pakaitomis, užaugus naujiems, todėl šie augalai niekada nebūna pliki.