Kvepalai

Kvepalai – tai kvapiųjų aliejų ir kitų medžiagų mišinys, naudojamas norint suteikti malonų kvapą žmogui, daiktui ar pan. Nėra tiksliai žinoma, kada pradėti naudoti kvepalai, tačiau šaltiniai rodo, kad į kvepalus panašios medžiagos buvo naudojamos jau senovės Romos imperijoje. Jomis galėjo mėgautis tik turtingiausi romėnai. Kai tarp Europos ir Azijos užsimezgė prekybiniai ryšiai ir į senąjį žemyną buvo gabenama arbata, kava ir kitos rytietiškos prekės, pats didžiausias atvežamas stebuklas buvo kvepalai – labai stipraus, ilgai išliekančio kvapo skysčiai. 1714 m. Vokietijoje Kelno vienuolis alchemikas, vienuolyno rūsiuose atlikdavęs sudėtingus cheminius eksperimentus, atrado „stebuklingąjį vandenį“ (Aqua Mirabilis). Tai buvo pirmieji kvepalai. Dažnai žmonės patys maišydavo įvairius kvapus ir pasigamindavo savo kvepalų. Daugelyje pasiturinčiųjų namų tam būdavo skiriamas specialus kambarys, ten būdavo mirkomos gėlės ir žolelės, kad išskirtų savo aromatą.

XIX amžiaus pabaiga yra kvepalų, kokius juos pažįstame šiandien, pradžios era. Nauji kvapai imti kurti remiantis organinės chemijos žinių pažanga. Vietoj brangių ar retų sudedamųjų dalių pradėti naudoti dirbtiniai aromatai.