Saulėgrįža vadinami du laiko momentai žiemą ir vasarą: vasaros saulėgrįža ir žiemos saulėgrįža. Vasaros saulėgrįža Šiaurės pusrutulio gyventojai laiko birželio 22 d. Tai yra astronominės vasaros pradžia, ta diena yra ilgiausia metų diena, o naktis – trumpiausia metų naktis. Pietų pusrutulio gyventojams birželio 22-osios naktis būna ilgiausia, o diena – trumpiausia, tai jie laiko astronominės žiemos pradžia. Po birželio 22 d. Saulė „apsigręžia“ ir Šiaurės pusrutulyje ima trumpinti savo dienos kelią – dienos pradeda trumpėti, o naktys ilgėti. Šiaurės ašigalyje Saulė nenusileidžia, o Pietų ašigalyje visiškai nepasirodo virš horizonto. Žiemos saulėgrįža Šiaurės pusrutulio gyventojams yra gruodžio 22 d. – tai astronominės žiemos pradžia. Saulės kelias virš horizonto būna trumpiausias, naktis – ilgiausia, o diena – trumpiausia. Pietų pusrutulio gyventojams atvirkščiai: naktis – trumpiausia, o diena – ilgiausia.