Kietosios medžiagos, skysčiai ir dujos

Čia galite atsisiųsti pamokos planą Microsoft Word formatu (patogu atsispausdinti)

Sudarė T. Radzevičienė

Leidimo data: 2007 m. rugsėjo 6 d.
Amžiaus grupė: 11–14
Klasė: 5–6
Bendrosios programos: 5 veiklos sritis: Medžiagų sudėtis ir savybių pažinimas

Mokinių gebėjimai

5.1. Grupuoti (klasifikuoti) pateiktas medžiagas į kietąsias, skystąsias ir dujines.

Pagrindinės žinios:

• Yra trys agregatinės medžiagos būsenos: kietoji, skystoji ir dujinė.
• Kietosios medžiagos atomai arba molekulės yra labai arti vieni kitų. Tačiau jie gali tik vibruoti, o ne judėti.
• Skystose medžiagose atstumai tarp atomų arba molekulių, jei lyginti su kietosiomis, yra didesni, todėl jie gali gana laisvai judėti vieni tarp kitų.
• Dujinėse medžiagose atstumai tarp atomų arba molekulių dar didesni nei skystų, todėl jie juda labai greitai.

Ištekliai:

• Žinyno straipsniai Dujos (292), Kieta medžiaga (443), Skysčiai (444).
• Demonstraciniai objektai Dujos (498), Kietoji medžiaga (500), Skysčiai (501).
• Laboratorinis darbas Kietoji, skystoji ir dujinė medžiagos būsena (966).

Darbo tvarka:

• Užtikrinkite, kad visa kompiuterinė įranga veiktų, būtų interneto ryšys. Visuose kompiuteriuose atverstas „Gamta ir žmogus“ kurso internetinis puslapis.
• Pateikite ir paaiškinkite, kokių mokymosi rezultatų laukiama.
• Aptarkite veiklą.

Teiginiai diskusijai pamokos metu:

• Kietųjų medžiagų, skysčių ir dujų pavyzdžiai kasdieniniame gyvenime (pvz.: metaliniai).
• Automobiliai gaminami iš kietosios medžiagos, į automobilį pilamas benzinas yra skystis, automobilio išmetamieji dūmai – dujos.
• Medžiagos agregatinė būsena priklauso nuo ją sudarančių dalelių išsidėstymo erdvėje.

Įvertinimas:

• Laboratorinio darbo užduočių atlikimas.
• Mokinių darbo ir jų dalyvavimo diskusijoje stebėjimas.