Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Laboratorija Testai Žinynas
Gamtos tyrimai



Organizmų sandara ir funkcijos



Gyvybės tęstinumas ir įvairovė



Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus



Medžiagų sudėtis ir savybės



Medžiagų kitimai



Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas



Judėjimo ir jėgų pažinimas



Energijos ir fizikinių procesų pažinimas



Žemės ir Visatos pažinimas



Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Mokytojo biblioteka > Vandens būsenos ir energija

Vandens būsenos ir energija

Čia galite atsisiųsti pamokos planą Microsoft Word formatu (patogu atsispausdinti)

Sudarė R. Karpovičienė

Bendrosios programos

Mokinių pasiekimai

Nuostatos

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

Veiklos sritis: 5. Medžiagų sudėties ir savybių pažinimas

Atsižvelgiant į jų savybes atsargiai elgtis su kasdienėje aplinkoje esančiomis medžiagomis

5.1.2. Paaiškinti, kad vanduo gali būti kietosios, skystosios ir dujinės būsenos, susiejant būseną su dalelių turima energija.

5.1.2. Nurodyti, kad medžiagų būsena priklauso nuo dalelių turimos energijos.

Uždaviniai:

  1. Mokiniai, padedami mokytojo, iškels hipotezę, atliks bandymą ir teisingai užrašys išvadas.
  2. Mokiniai gebės paaiškinti, kad medžiagos būsena priklauso nuo dalelių turimos energijos

Pasiruošimas:

Rekomenduojama į išrinktuosius įtraukti:

Siūloma veikla:

  • Pažadinantis pratimas. Po sandariu gaubtu padėtas ledinukas. Mokytojas trumpai apibūdina po gaubtu slepiamą medžiagą: „Tai įdomi ir paslaptinga medžiaga, su kuria susiduriate kasdien. Ji aprašyta, apdainuota poetų. Taigi po gaubtu yra daiktas, pavadintas vienu iš vardų, kuriais ši medžiaga vadinama.“
  • Mokiniai klausinėja 3 min. Klausimai turi būti su dalelyte „ar“. (Mokytojas į klausimus gali atsakyti tik „taip“ arba „ne“.) Pirmajam, teisingai atsakiusiam į klausimą, atitenka prizas.
  • Naudojant MO Vandens būsenos (1142) primenamos vandens būsenos gamtoje.
  • Atliekamas laboratorinis darbas Vandens virimo temperatūros nustatymas (1446). Jo metu nustatomos temperatūros, prie kurių vanduo užverda ir užšąla, kokia jo temperatūra kambaryje. Darbo lape teisingai užrašomi rezultatai ir išvados.
  • Išanalizuojama žinyne esanti informacija. Mokiniai užsirašo šiuos vandens būsenų pavadinimus: vanduo, ledas, ižas, rasa, šerkšnas, garai. Plačiau analizuojama būsenų energija. Mokiniams užduodamas klausimas: Kas nutinka dalelių energijai, kai kinta jų būsena?
  • Atliekami testai: Vanduo vadinamas įvairiais žodžiais. Kurie iš jų reiškia skystą būseną?;Vandens apytaka; Kokia energija naudojama garuojant gamtoje vandeniui?; Kaip pasikeičia vandens garų būsena esant neigiamai oro temperatūrai?; Vanduo vadinamas įvairiais žodžiais. Kurie iš jų reiškia kietąją vandens būseną?; Kokios agregatinės būsenos yra vanduo esant 120 laipsnių?; Šviesos šaltiniai.
  • Refleksija: Ką sužinojau? Iš pateiktų atsakymų variantų galima nubrėžti energijos kitimo kreivę: vienoje ašyje žymima temperatūra (t °C); kitoje nurodomi vandens būsenų tipai (ledas, vanduo, vandens garai).
  • Įvertinimas ir namų darbų skyrimas. Vandens apytakos rato paveiksle (MO Vandens apytakos ratas (851)) ant rodyklių užrašyti, kada energija prarandama ir kada gaunama. Prie vandens būsenų nurodyti, kokiais atvejais turima daug, vidutiniškai ir mažai energijos.