Kiaušialąstė

Išimti iš Mano išrinktųjų Informacija

Kiaušialąstė, dar vadinama kiaušinėliu, yra moteriškoji lytinė ląstelė. Ji yra rutulio arba šiek tiek pailgos formos, nejudri. Kiaušialąstė yra daug didesnė už kitas organizmą sudarančias ląsteles. Jos branduolyje saugoma paveldimoji informacija. Subrendusios moters organizme kiaušialąstė susidaro kiaušidėse kiekvieną mėnesį. Iš kiaušidžių kiaušintakiu ji patenka į gimdą ir, jeigu pakeliui neapvaisinama, per mėnesines pašalinama.

Iliustracijos

Atsisiųsti Pranešti apie klaidą

+ 18

- 13

Susiję mokymosi objektai

Žinynas

Dauginimosi organai

Dauginimosi organai

Kad išliktų, žmogus, kaip ir visi gyvieji organizmai, turi daugintis. Žmonės vaikų gali susilaukti tik lytinio dauginimosi būdu, t. y. susijungus vyriškosioms ir moteriškosioms lytinėms ląstelėms. Todėl vyrai turi vyriškus dauginimosi organus, o moterys – moteriškus dauginimosi organus.
Apvaisinimas

Apvaisinimas

[[Spermatozoidai:id:844]] į moters organizmą patenka per sueitį. Kad pasiektų [[kiaušialąstę:id:841]], jie turi nueiti ilgą kelią iš tėvo kūno į [[kiaušintakį:id:1072]]. Iš daugybės spermatozoidų, patekusių į moters kūną, apsivaisinimui reikalingas tik vienas.
Kiaušidės

Kiaušidės

Moters lytinės liaukos, kuriose susidaro [[kiaušialąstė:id:841]], vadinamos kiaušidėmis. Kiaušialąstė subręsta kiaušidėse kiekvieną mėnesį. Ji išgyvena 24 valandas. Jei per tą laiką iš kiaušidžių į [[kiaušintakį:id:1072]] nuslinkusi kiaušialąstė neapvaisinama, ji per gimdą pašalinama...