Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Laboratorija Testai Žinynas
Gamtos tyrimai



Organizmų sandara ir funkcijos



Gyvybės tęstinumas ir įvairovė



Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus



Medžiagų sudėtis ir savybės



Medžiagų kitimai



Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas



Judėjimo ir jėgų pažinimas



Energijos ir fizikinių procesų pažinimas



Žemės ir Visatos pažinimas



Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Išplėstinė paieška

Išplėstinė paieška

Įrašykite paieškos žodžius.
Ieškoma pagal žodžius, kurių kiekvieną sudaro trys ar daugiau simbolių.

Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje pateikiamos mokymosi medžiagos.

Tai – gamtinių mineralų sankaupa, iš kurios gaminamas [[metalas:id:528]] geležis.
Visi gyvieji organizmai kvėpuoja. Tam reikalingas [[deguonis:id:526]]. Iš oro gaunamas deguonis organizmams padeda iš maisto išskirti jiems būtiną [[energiją:id:412]]. Galima sakyti, kad tai yra lėtas [[degimas:id:524]]. Organizmai kvėpuoja dėl kvėpavimo sistemos veiklos.
Prancūzas Luisas Brailis, būdamas trejų metukų, apako. Jis išrado skaitymo būdą, kurio pagrindą sudaro iškilų taškelių modelis. Kiekvienas taškelių rinkinys atitinka abėcėlės raidę. Pirštų galais liesdamas šių iškilumų rinkinius, aklasis gali skaityti. Viena ranka skaitomi taškeliai, o antra – užčiuopiama kita eilutė. Taigi skaityti galima ne tik akimis, bet ir pasitelkiant lytėjimo [[jutimą:id:565]].
Moters lytinės liaukos, kuriose susidaro [[kiaušialąstė:id:841]], vadinamos kiaušidėmis. Kiaušialąstė subręsta kiaušidėse kiekvieną mėnesį. Ji išgyvena 24 valandas. Jei per tą laiką iš kiaušidžių į [[kiaušintakį:id:1072]] nuslinkusi kiaušialąstė neapvaisinama, ji per gimdą pašalinama [[mėnesinių:id:1074]] metu.
Gimdos gleivinė – vidinis gimdos sluoksnis, kuriame yra labai daug plonyčių kraujagyslių. Joje įsitvirtina ir vystosi apvaisinta [[kiaušialąstė:id:841]].
Grybaudami ar šiaip vaikštinėdami miške tikriausiai matėte gražius paparčio lapus, bet niekada nematėte jo žiedų. Tik legendoje sakoma, kad papartis žydi Joninių naktį. Senovėje žmonės eidavo ieškoti paparčio žiedo, manydami, kad jis stebuklingas. Tačiau jau seniai žinoma, kad paparčiai [[žiedų:id:1322]] neturi. Jie, kaip ir pataisai, kurie lyg žalios virvės driekiasi miške ant žemės, ir asiūkliai, kurie auga nederlingose dirvose, priskiriami niekada nežydintiems ir nesubrandinantiems [[sėklų:id:1323]] [[žoliniams augalams:id:904]]. Tad kaip šie augalai dauginasi? Pasirodo, jie dauginasi [[vegetatyviniu būdu:id:1461]] ir specialiai dauginimuisi subrandintomis ląstelėmis – sporomis.
Tai – dažnai gamtoje randamos medžiagos, naudojamos kitoms medžiagoms išgauti. Vienos iš jų yra žemės paviršiuje arba slūgso negiliai, pavyzdžiui, akmenys, smėlis, molis, o kitos kasamos giliai po žeme, specialiose šachtose. Žaliavų perdirbimo rezultatas yra pagamintos medžiagos, dar vadinamos [[dirbtinėmis medžiagomis:id:1193]]. Pavyzdžiui, smėlis yra žaliava stiklui gaminti, [[nafta:id:545]] – žaliava benzinui, dyzeliniam kurui, tepalams gaminti.
Norint saugiai elgtis su įvairiomis medžiagomis, privalu žinoti jų savybes. Jeigu medžiaga klasifikuojama kaip pavojinga, jai privaloma parengti saugos etiketę. Etiketėje galima rasti daug naudingos informacijos: apie produkto keliamą pavojų įspėja pavojingumo simbolis, gamintojo perspėjimai ir patarimai, pateikiami trumpame perspėjimų ir saugos patarimų sąraše, be to, čia nurodomos pavojingos produkto sudedamosios dalys – cheminės medžiagos, lemiančios medžiagos pavojingumą. Todėl visuomet, prieš pirkdami ir naudodami bet kokią priemonę ar medžiagą, perskaitykite etiketę! Saugos etiketė nereikalinga vieninteliu atveju – jeigu medžiaga nepavojinga.
Kvarcas yra labiausiai Žemės paviršiuje paplitęs mineralas. Plačiausiai žinomos šios kristalinės kvarco atmainos: kalnų krištolas, dūminis kvarcas, ametistas, citrinas, rožinis kvarcas ir kitos. Šis mineralas atsparus daugelio cheminių medžiagų poveikiui. Kvarcas naudojamas kompiuteriuose, telekomunikacijų įrangoje ir laikrodžiuose. Labai maži kvarco gabalėliai įtaisomi paprastuose elektroniniuose laikrodžiuose; jie kontroliuoja mechanizmo tikslumą.
Ar matėte, kaip žydi [[javai:id:1470]] ar pievoje augančios smilgos? Tikriausiai matėte, tačiau neatkreipėte į tai dėmesio. Šių augalų žiedai neturi [[vainiklapių:id:1460]] ir išskirtinio kvapo. Jų [[kuokeliai:id:1425]] kabo smulkaus žiedelio išorėje, kad vėjas nupūstų [[žiedadulkes:id:1418]] nuo vieno žiedo ant kito. Tai – vėjo [[apdulkinami:id:1428]] augalai. Tokie yra ir pavasarį žydintys beržai ar lazdynai.
Tai varliagyvio [[lerva:id:937]], gyvenanti tik vandenyje. Laikui bėgant, iš buožgalvio išsivysto maža, kojas turinti varlytė.
Vitamino B2 randama daugelyje gyvūninių ir augalinių produktų. Šio vitamino yra piene, kepenyse, daržovėse, alaus mielėse, grūduose, pagerintuose javainiuose ir daigintuose kviečiuose. Vitaminas B2 skatina energijos išsiskyrimą iš maisto medžiagų, palaiko sveiką burną, liežuvio paviršių, odą.
Iš visų rūgštaus pieno produktų kefyras yra populiariausias. Kefyro istorija siekia šimtmečius. Sakoma, kad kefyrą pirmiausia pradėjo gaminti Kaukazo gyventojai. Dažniausiai jis būdavo gaminamas iš karvių ar ožkų pieno. Kefyrui būdingos visos naudingos rūgštaus pieno gėrimų savybės. Kefyro sudedamosios medžiagos teigiamai veikia daugelį žmogaus organizmo funkcijų. Kefyre gausu vitaminų B12, B1 ir K, kurie svarbūs inkstų, kepenų ir nervų sistemos veiklai.
Žemės gelmių energija vadinama geotermine energija. Ši energija naudojama šilumos energijos, karšto vandens ir elektros energijos gamybai. Žemės energijos ištekliai išgaunami iš karštų sausų uolienų, karšto požeminio vandens. Elektros gamyba iš geoterminės energijos ekonomiška tik esant aukštai gelmių temperatūrai (daugiau kaip 100 °C). Tokią temperatūrą Lietuvoje galima būtų pasiekti 3 km žemės gylyje. Lietuvoje 2001 m. geoterminė elektrinė pradėjo veikti Klaipėdoje. Ši elektrinė turi 4 gręžinius, geoterminis vanduo imamas iš 1135 metrų gylio giluminių siurblių. Vandens temperatūra šiame gylyje yra 38 °C. Šilumos siurbliuose vanduo pašildomas iki 70 °C temperatūros ir tiekiamas į Klaipėdos miesto šilumos tinklus.
Tai medžiagos, kurios gerai praleidžia elektros srovę. Labai gerai [[elektros srovę:id:1149]] praleidžia tirpalai ir metalai, pavyzdžiui, auksas, sidabras, varis, aliuminis. Iš šių medžiagų gaminami elektros laidai. Prie laidininkų priskiriama ir žmogaus kūnas, vanduo, dirvožemis.
Taip vadinamos medžiagos, kurios blogai praleidžia elektros srovę. Elektros izoliatoriai, pavyzdžiui, plastikas, guma, mediena, stiklas, oras, nepraleidžia elektros srovės. Todėl iš jų gaminami elektros jungikliai, kištukai, šakučių lizdai. Laidai, įrankiai padengiami plastiku, kad apsaugotų žmogų nuo susilietimo su [[elektros laidininku:id:1276]], kuriuo teka elektros srovė. Be to, elektrikai dirba mūvėdami gumines pirštines.
Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transportas, pramonės įmonės, statybos darbai, ventiliacijos įrenginiai, šventiniai renginiai. Buityje taip pat esama daug triukšmo šaltinių: televizorių, muzikos centrų, muzikos instrumentų, vaikų žaislų, dulkių siurblių, skalbiamųjų mašinų ir t. t.
Mineralinis vanduo – tai požeminis vanduo, turintis mineralinių medžiagų ir pasižymintis gydomosiomis savybėmis. Jau seniausiais žmonijos gyvavimo laikais mineraliniu vandeniu buvo gydomos įvairios ligos, žaizdos. Natūralus mineralinis vanduo ne tik malšina troškulį bei gerina žarnyno veiklą, bet ir aprūpina organizmą būtiniausiomis pačios gamtos subalansuotomis natūraliomis mineralinėmis medžiagomis, ypač kaulus stiprinančiu kalciu, širdies darbui naudingu magniu ir medžiagų apykaitą bei virškinimą gerinančiais sulfatais. Mineralinio vandens sudėtis būna nurodyta etiketėse ant butelio. Druskų sudėtis natūraliame mineraliniame vandenyje stabili. Natūralus mineralinis vanduo neapdorojamas – jo sudėtis nekeičiama.

Maždaug prieš 2 tūkst. metų senovės graikai atkreipė dėmesį į ypatingus akmenėlius, kurie traukia metalus, – magnetitus. Tai – gamtinė medžiaga, kurioje yra geležies. Kai kurie metalai, pabuvę arti magnetito, patys įgauna magnetinių savybių. Jie tampa magnetais ir traukia geležinius daiktus.

Magnetai – [[kūnai:id:657]], galintys pritraukti geležį ir kai kuriuos kitus metalus. Jie naudojami įvairiems tikslams. Magnetai yra daugelio elektros prietaisų viduje, naudojami sukant elektros variklius, gaminant elektrą [[generatoriuose:id:1156]].

Kiekvienas magnetas turi du [[polius:id:679]] – šiaurinį ir pietinį.

Svarbus [[energijos virsmas:id:415]] gyvojoje gamtoje – maisto pavertimas naujais kūno [[audiniais:id:464]]. Pavyzdžiui, karvė ėda tik šviežią, žalią žolę, palikdama senus lapus, šaknis. Taigi šios augalų dalys lieka. Karvė negali [[suvirškinti:id:623]] visų augalų, todėl dalis maisto pašalinama iš žarnyno. Mėšlas turi daug energijos, likusios nesuvirškintoje žolėje. Naujų [[ląstelių:id:461]] gamybai karvė sunaudoja tik menką dalį augalų sukauptos energijos. Tas pats atsitinka, kai žmonės valgo galvijų mėsą. Mes valgome tik galvijų raumenis ir kai kuriuos kitus organus. Likusi galvijų dalis nevartojama. Taip prarandama juose sukaupta energija. [[Kvėpuodami:id:633]] visi organizmai išskiria [[šilumą:id:416]], kuri taip pat sudaro [[energijos nuostolius:id:1455]].