[[Grybai:id:631]], kurie turi kotelį ir kepurėlę, vadinami kepurėtaisiais grybais. Tai – baravykai, kazlėkai, raudonviršiai, voveraitės ir daugelis kitų. Šie grybai auga miške, nes tarp jų ir medžių yra užsimezgusi draugystė. Pakelkite eglės šaką ir atsargiai pakapstykite žemę, kur auga baravykai ar kiti kepurėtieji grybai. Pamatysite plonyčius baltus siūlelius. Tai – grybiena. Grybienos ląstelės įsiskverbia į eglės [[šaknis:id:1319]] ir padeda joms siurbti iš dirvos vandenį bei kitas neorganines medžiagas. Iš eglės grybai gauna [[organinių medžiagų:id:1214]], kurias naudoja augimui.
Ozono sluoksnis yra 25 km aukštyje virš Žemės paviršiaus. Tai lyg filtras, saugantis nuo kenksmingų kosmoso spindulių, kad šie nepasiektų Žemės. Dėl [[taršos:id:541]] ozono sluoksnyje atsiranda skylės, pro kurias prasiskverbia žalingi spinduliai. Jie žaloja augalus, žmonėms gali sukelti [[sveikatos:id:1057]] sutrikimų. Tačiau didesnė ozono koncentracija netoli Žemės paviršiaus žmogui taip pat gali būti pavojinga.
Tai sekliuose vandens telkiniuose ir sausumoje prisitaikę gyventi [[stuburiniai gyvūnai:id:927]] – varlės, rupūžės ir uodeguotieji tritonai. Varlių oda plona, lygi ir visada drėgna, rupūžių – šiurkšti ir karpota, o tritonai išilgai nugaros turi odos skiauterę. Varliagyvių oda, kaip ir plaučiai, yra kvėpavimo organas. Varliagyviai veisiasi tik vandenyje, nes sausumoje jų kiaušinėliai išdžiūtų. Iš kiaušinėlių išsiritę buožgalviai labai panašūs į mažas [[žuvytes:id:909]]. Vėliau jiems išauga kojytės, išsivysto plaučiai, uodega pamažu trumpėja, ir jie persikelia į sausumą.
Varliagyviai yra plėšrūs – minta smulkiais [[vabzdžiais:id:908]] ir jų [[lervomis:id:937]], [[moliuskais:id:906]]. Varliagyvius reikia saugoti, jie nyksta, nes teršiami vandens telkiniai.
Net dvi labai panašios dienos skiriasi viena nuo kitos skirtinga temperatūra, vėjo kryptimi, debesų kiekiu arba kitais meteorologiniais dydžiais ir reiškiniais. Dažnai mes stebime, kad darganą keičia giedra, o šilumą – staigus atšalimas. Šią kaitą pastebime ne tik kas dieną, bet ir lygindami atskirus metų laikus. Nepaisant didelės orų kaitos, vis dėlto pastebime tam tikrus dėsningumus. Šiuos pastovius dėsningumus, būdingus tam tikrai vietovei, vadiname klimatu. Įvairiais metų laikais orai ypač skiriasi.
Marsas – ketvirtoji pagal nuotolį nuo Saulės [[planeta:id:682]]. Jis beveik du kartus mažesnis už Žemę. Atmosfera labai reta. Paviršiuje yra [[kraterių:id:1347]], lygumų, kalnų, ugnikalnių. Ties ašigaliais matomos ledo kepurės. Marse pučia stiprūs vėjai, sukeliantys smėlio audras. Dėl retos Marso atmosferos paviršiaus temperatūra per parą labai kinta. Vidurdienį paviršius įšyla iki 20 °C, o per naktį atšąla iki –100 °C.
Marsas turi du palydovus.
Paauglystė yra amžiaus tarpsnis tarp vaikystės ir subrendimo. Šiuo laikotarpiu kūnas labai keičiasi ir ima labiau panašėti į suaugusiojo. Tokie pokyčiai vadinami [[lytiniu brendimu:id:823]]. Mergaitės bręsta 11–13 metų, berniukai – truputį vėliau, 12–15 metų. Paauglystėje formuojasi pagrindiniai asmenybės bruožai.
Tai greito augimo ir didelių cheminių pokyčių organizme laikotarpis. Šiems pokyčiams reikia daug energijos. Todėl tuo metu labai svarbu [[sveikai maitintis:id:579]] ir gerai [[išsimiegoti:id:1638]]. Brendimo laikotarpiu vyksta dideli emociniai pokyčiai, todėl gali pablogėti santykiai su tėvais.
Paaugliai dažnai būna drovūs dėl savo išvaizdos ir labai jautrūs kritikai. Pasitikėjimą savimi gali sumažinti net spuoguota oda. Tačiau daugelį paauglystės problemų galima nesunkiai išspręsti pasitarus su tėvais, mokytojais, draugais, kosmetologu ar gydytoju.
Paauglystė yra ir įvairių galimybių metas – žmogus tampa stipresnis ir savarankiškesnis, gali sportuoti, keliauti, šokti, dainuoti, sutinka įdomių draugų.
Spermatozoidas yra vyriškoji lytinė ląstelė, prisitaikiusi pernešti [[paveldimąją informaciją:id:838]]. Ši ląstelė turi žiuželį, todėl gali judėti. Norėdamas pasiekti kiaušintakyje esančią moteriškąją lytinę ląstelę [[kiaušialąstę:id:841]] ir su ja susilieti, spermatozoidas turi įveikti ilgą kelią.
Vandens paviršiuje plūduriuoja galybė smulkučių padarėlių. Jų ypač daug jūrose ir vandenynuose. Dauguma jų yra tokie maži, kad matomi tik pro mikroskopą. Šių padarėlių visuma vadinama planktonu. Vieni iš jų „gaudo“ saulės šviesą ir vykdo fotosintezę, todėl vadinami augaliniu planktonu arba fitoplanktonu. Šiltomis dienomis jų prisiveisia tiek daug, jog vanduo atrodo žalsvas. Tada sakoma, kad vanduo ,,žydi“. Kita planktono grupė yra smulkūs gyvūnėliai. Tai vadinamasis zooplanktonas. Šie gyvūnėliai minta augaliniu planktonu, o patys tampa žuvų ar kitų gyvūnų maistu.
Šlapimo tyrimas atliekamas įtarus tam tikras ligas. Ištyrus [[mėginį:id:595]], galima nustatyti, kokių medžiagų yra šlapime, ar nepažeisti [[inkstai:id:821]]. Jei inkstų veikla sutrikusi, šlapime kaupiasi nereikalingos medžiagos. Profilaktinis patikrinimas taip pat yra labai reikalingas, nes kartais kai kurios ligos nustatomos visai atsitiktinai, dar nesant jos simptomų. [[Šlapimo:id:1660]] spalvos pakitimai rodo jame esant tam tikrų medžiagų, kurių paprastai neturi būti, pavyzdžiui, gliukozės. Šlapime jos gali atsirasti tada, kai kraujyje gliukozės kiekis pernelyg didelis. Taip būna tuomet, kai žmogus serga cukralige. Jeigu nėra jokių nusiskundimų, šlapimo tyrimas turi būti atliekamas kartą per metus.
Gimdymas yra labai svarbus ir motinai, ir kūdikiui. Išbuvęs 9 mėnesius šiltame ir saugiame motinos kūne, kūdikis staiga atsiduria šviesioje ir triukšmingoje aplinkoje. Paprastai naujagimis gimsta 38–41 [[nėštumo:id:1510]] savaitę (suėjus maždaug 9 nėštumo mėnesiams). Jeigu gimsta anksčiau, tai vadinama priešlaikiniu gimdymu. Gimdymo metu [[gimda:id:842]] susitraukinėja ir vaisius išstumiamas galvute į priekį pro motinos gimdymo takus. Užgimęs vaikelis pirmąsyk įkvepia oro ir jo plaučiais pirmą kartą ima tekėti kraujas. Kūdikiui gimus, nukerpama [[virkštelė:id:603]] ir naujagimis pradeda savarankišką gyvenimą. Vidutinis naujagimio ūgis yra apie 51–53 cm, svoris – 3,3–3,7 kg.
Lytėjimas teikia nenutrūkstamą informaciją apie mus supančią aplinką. Odoje yra įvairių [[receptorių:id:523]], kurie reaguoja į prisilietimą. Daugiausia šių receptorių yra pirštų galuose. Jei užsimerksite ir paliesite kokį nors daiktą, pajusite karštį ar šaltį, švelnumą ar šiurkštumą, daikto formą. Receptoriai siunčia lytėjimo sukeltus signalus į smegenis. Galvos smegenys nusprendžia, kaip į juos reaguoti (pavyzdžiui, sugriebti daiktą ar atitraukti ranką).
Tai lietus, kurio lašuose yra ištirpusių [[rūgščių:id:1207]]. Toks lietus susidaro tada, kai į orą patenka degimo produktų iš transporto priemonių, šiluminių elektrinių. Rūgščiųjų kritulių daleles vėjas gali toli nunešti, todėl jos gali iškristi net kitoje valstybėje. Rūgščiųjų lietų užterštuose vandens telkiniuose išnyksta gyvybė, miškuose nudžiūva medžių lapai, ypač pažeidžiami spygliuočiai. Šią problemą galima išspręsti sumažinus automobilių ir šiluminių elektrinių išskiriamų teršalų kiekį.
Nemetalų rūšių yra daug mažiau negu [[metalų:id:528]]. Nemetalai būna [[skystieji:id:444]], [[kietieji:id:443]] ir [[dujiniai:id:292]]. Paprastai jie neblizga, nepraleidžia elektros srovės. Kietieji nemetalai yra trapūs. Deguonis ir azotas – dujinės būsenos nemetalai. Anglis ir siera – vieninteliai nemetalai gamtoje, randami kaip grynosios medžiagos.
Aktyvusis poilsis – tai įvairi fizinė veikla, padedanti įveikti nuovargį ir atgauti jėgas, pavyzdžiui, sportas, žaidimai, fizinis darbas, šokiai ir pan.
Tai – [kietosios būsenos:id:443]] vanduo. Skirtingai nei kitos medžiagos, šaldamas į ledą vanduo plečiasi, todėl ledas yra lengvesnis už vandenį. Jis plūduriuoja vandens paviršiuje ir sulaiko [[šilumą:id:416]]. Tai padeda apsaugoti vandens gyvūnus ir augalus nuo žūties. Ledas dengia apie 10 proc. Žemės paviršiaus. Antarktidą dengiančio ledo storis yra apie 3000 m. Judančio ledo masė vadinama ledynu.
Su tabako dūmais į orą patenka 0,0000032 proc. viso į atmosferą išskiriamo anglies dioksido. Daugėjant rūkančiųjų, šis skaičius didėja. Tai didina [[šiltnamio efektą:id:1534]]. Yra apskaičiuota, kad naudojant filtrus išskiriamo anglies dioksido kiekis sumažėja beveik dvigubai. Valstybės imasi griežtų priemonių, reglamentuojančių rūkymą.
Tai maisto medžiagos, kurios yra pagrindinis organizmų energijos šaltinis. Energijos iš angliavandenių organizmas gauna daug greičiau negu iš kitų maisto medžiagų: [[baltymų:id:638]] arba [[riebalų:id:640]]. Angliavandeniai svarbūs ne tik kaip energijos šaltinis, jie yra audinių ir ląstelių sudedamoji dalis.
Angliavandenių gausu bulvėse, kruopose, duonoje, cukruje, meduje, vaisiuose, taip pat maistinėse skaidulose, pavyzdžiui, grūdų luobelėse. Valgant maistą, kuriame gausu angliavandenių, labai pagerėja raumenų darbas ir kūno ištvermė. Maistinės skaidulos gerina žarnyno veiklą.