Kraujas

Išimti iš Mano išrinktųjų Informacija

Kraujas yra raudonos spalvos, savito kvapo, šiek tiek sūrokas skystis. Kiekvienas kraujo lašelis per dieną apkeliauja žmogaus kūną maždaug tūkstantį kartų. Tekėdamas kraujagyslėmis, kraujas į organus nuneša maisto medžiagų ir deguonies, o iš organų išneša nereikalingas medžiagas, kurias reikia pašalinti iš organizmo. Pusė kraujo yra sudaryta iš ląstelių, likusi dalis yra plazma. Kraujo plazmą sudaro vanduo ir jame ištirpusios medžiagos, todėl kraujas yra skystas.

Iliustracijos

Atsisiųsti Pranešti apie klaidą

+ 8

- 6

Susiję mokymosi objektai

Žinynas

Širdis

Širdis

Širdimi vadinamas kraują po visą kūną varinėjantis stiprus raumeninis organas. Tai kumščio dydžio tuščiaviduris raumuo. Plaka apie 60 kartų per minutę. Širdžiai, kaip ir visiems kitiems kūno organams, reikalinga deguonis ir energija. Todėl širdies paviršių yra išraizgęs [[kraujagyslių:id:616]] tinklas.
Kraujo plazma

Kraujo plazma

[[Kraujo:id:614]] plazma – gelsvos spalvos skystoji kraujo dalis. Kraujo plazmoje yra daug vandens, įvairių ištirpusių neorganinių ir organinių medžiagų.
Raudonosios kraujo ląstelės

Raudonosios kraujo ląstelės

[[Kraujyje:id:614]] yra ypač daug raudonųjų kraujo ląstelių. Viename kraujo laše jų yra apie 5 milijonus. Šios ląstelės pagal savo formą yra panašios į iš abiejų pusių įdubusį picos paplotėlį ir neturi branduolio. Raudonosios kraujo ląstelės turi baltymo, kurio sudėtyje yra geležies.
Antikūnai

Antikūnai

Tai [[kraujyje:id:614]] [[baltųjų kraujo ląstelių:id:1645]] gaminamos medžiagos, kurios sunaikina ligas sukeliančias [[bakterijas:id:1604]] ir [[virusus:id:1062]].
Kraujo krešulys

Kraujo krešulys

Pradrėskus odą ar įsipjovus, tam tikros [[kraujo:id:614]] medžiagos, reaguodamos su oru, suformuoja lipnių skaidulų raizginį, į kurį kraujo ląstelės „pagaunamos“ tarsi žuvys į tinklą. Susiformuoja krešulys. Jis užtraukia žaizdą, kad pro ją nebetekėtų kraujas.
Kraujospūdis

Kraujospūdis

Kai [[širdis:id:536]] pumpuoja kraują po kūną, ji sukelia slėgio bangą, kuri verčia [[kraują:id:614]] tekėti kraujagyslėmis į organus ir audinius. Su kiekvienu širdies tvinksiu kraujospūdis pakyla, po to sumažėja iki kito tvinksnio.
Mažakraujystė

Mažakraujystė

Mažakraujystė – tai organizmo būklė, kai sumažėja raudonųjų kraujo ląstelių ir (ar) hemoglobino kiekis kraujyje. Kitaip ši liga dar vadinama anemija. Raudonosios kraujo ląstelės (dar jos vadinamos raudonaisiais kraujo kūneliais) po visą organizmą išnešioja deguonį.