Išplėstinė paieška

Tai tąsi masė, užpildanti ląstelės vidų. Joje nuolat vyksta cheminės reakcijos, gaminamos ir perdirbamos [[organinės medžiagos:id:1214]].

Elektros vartotojai – prietaisai ar įrenginiai, naudojantys elektros energiją.

[[Žemė:id:1177]] juda apie Saulę ne apskritimu, o [[orbita:id:683]], panašia į ištemptą apskritimą: priartėja prie Saulės ir vėl nutolsta. Daugelis klaidingai mano, kad vasara prasideda tada, kai Žemė priartėja prie Saulės, o kai Žemė nutolsta nuo Saulės, prasideda žiema. Žiema ir vasara prasideda ne visoje Žemėje vienu metu. Dviejuose Žemės pusrutuliuose visada būna skirtingi metų laikai: kai pas mus – žiema, tai Pietų pusrutulyje – vasara. Vasarą vidudienį Saulė pakyla aukštai virš horizonto, o žiemą būna žemai. Metų laikų kitimo priežastis – Žemės ašies padėtis. Mat ašis nėra statmena Žemės orbitai, kuria Žemė skrieja aplink Saulę. Saulė nevienodai apšviečia įvairias Žemės dalis: vienoje Žemės orbitos dalyje labiau apšviečia Pietų pusrutulį – čia būna vasara, o Šiaurės pusrutulyje – žiema. Priešingoje Žemės orbitos pusėje viskas yra atvirkščiai. Tarp vasaros ir žiemos yra pereinamieji metų laikai – ruduo ir pavasaris.

Tai – dujinės būsenos [[vanduo:id:1370]]. [[Ore:id:384]] esantys vandens garai [[kondensuojasi:id:1187]], sudaro debesis, paskui iškrenta į žemę kritulių pavidalu.

Organinės medžiagos susidaro gyvuosiuose organizmuose. Tai [[baltymai:id:638]], [[riebalai:id:640]], [[angliavandeniai:id:639]] ir [[vitaminai:id:576]]. Visų šių medžiagų yra įvairiuose maisto produktuose.

Žemė – trečioji pagal nuotolį nuo [[Saulės:id:1033]] [[planeta:id:682]]. Tai vienintelė [[Saulės sistemos:id:1035]] planeta, kurioje yra gyvybė. Didelę dalį Žemės paviršiaus dengia jūros ir vandenynai. Mūsų planetą gaubia [[atmosfera1032]], kurioje yra [[deguonies:id:751]], reikalingo gyvybei.

Aplink Žemę skrieja vienas gamtinis [[palydovas:id:684]] – [[Mėnulis:id:1036]] ir tūkstančiai [[dirbtinių palydovų:id:1332]].

Tai [[kraujyje:id:614]] [[baltųjų kraujo ląstelių:id:1645]] gaminamos medžiagos, kurios sunaikina ligas sukeliančias [[bakterijas:id:1604]] ir [[virusus:id:1062]].

Ląstelės membrana yra plonas ląstelės apvalkalėlis, reguliuojantis reikalingų medžiagų patekimą į ląstelės vidų ir nereikalingų pašalinimą iš jos.

Kamertonas – tai metalinis šakutės pavidalo muzikos prietaisas. Juo išgaunamas vienas muzikos [[garsas:id:1246]] la (atitinkantis 440 virpesių per sekundę). Orkestro muzikantai prieš pat kiekvieno koncerto pradžią savo instrumentus suderina, todėl kamertonas naudojamas kaip garso aukščio etalonas derinant muzikos instrumentus. Chorui dainuojant a capella (be instrumentų pritarimo), choro dirigentas taip pat panaudoja kamertoną.

Akustika vadinamas mokslas apie garso sklidimą, jo sklidimo patalpoje ypatybes.

Net ramiai sėdėdami klasėje ar saldžiai miegodami lovoje, mes judame didžiuliu [[greičiu:id:666]], – kartu su [[Žeme:id:1177]] skriejame aplink Saulę. Per vienus [[metus:id:1259]] įveikiame 937 mln. km nuotolį. Apskaičiavę greitį, gautume 107 000 km/h arba 30 km/s. Žemė sukasi ir apie savo [[ašį:id:1280]]. Jei gyventumėme ties pusiauju, per [[parą:id:1263]] nukeliautumėme 40 000 kilometrų. Žemės sukimosi greitis šioje vietoje lygus 1667 km/h, o toje platumoje, kur yra Lietuva, jis yra beveik perpus mažesnis.

Tai efektas, susijęs su šilto vandens išleidimu iš gamyklų ir elektrinių į upes ir ežerus. Dėl to vandenyje sumažėja deguonies, o tai kenkia vandens gyvūnijai.

Taip vadinama visa, kas atlieka ką nors panaudojus. Dažnai šiuo žodžiu įvardijamos nuolat daugėjančios nereikalingų [[medžiagų:id:1194]] ir daiktų sankaupos. Su atliekomis susiduriame kasdien. Visi jas gaminame, tik ne visada tai suvokiame. Lietuvoje į sąvartynus išvežama apie 1800 tūkstančių tonų atliekų per metus.

Kaime gyvūnų išmatos, maisto atliekos, piktžolės pūdomos ir jomis tręšiama dirva. Mieste to daryti neįmanoma. Iš miestų visos atliekos išvežamos į sąvartynus. Kai kurios atliekos yra nuodingos. Kyla aplinkos užvertimo šiukšlėmis problema. Rūšiuoti ir panaudoti atliekas yra viena svarbiausių žmonijos problemų.

Elastingieji [[kūnai:id:657]] – tai kūnai, kurie, paveikti [[jėgos:id:944]], vėl atgauna pradinę savo formą. Kitaip jie vadinami [[tampriaisiais kūnais:id:1040]].

Šiluminėje elektrinėje specialiame katile deginamas iškastinis kuras: akmens anglys, nafta, dujos. Kurui degant, išsiskiria šiluminė energija, kuri naudojama vandeniui kaitinti. Kaitinamas vanduo virsta garais. Garai suka turbiną, šiluminė energija paverčiama mechanine energija. Generatorius mechaninę energiją paverčia elektros energija. Elektros energija laidais tiekiama vartotojams. Vartotojai (elektriniai prietaisai) elektros energiją paverčia šviesos, garso, šilumos, mechanine energija. Didžiausia Lietuvos šiluminė elektrinė pastatyta 1962 metais Elektrėnuose (Lietuvos elektrinė). Šiluminės elektrinės teršia aplinką. Oro tarša sumažėtų, jeigu būtų gaminama mažiau elektros energijos, mažiau jos suvartojama. Kiekvienas turime priimti sprendimus dėl elektros energijos taupymo.

Planetos metai – tai laikas, per kurį planeta vieną kartą apskrieja aplink Saulę. Planetos nuo Saulės yra nutolusios nevienodais atstumais, aplink Saulę skrieja skirtingomis orbitomis ir nevienodais greičiais, todėl jų apskriejimo aplink Saulę laikas taip pat skiriasi. Planetų metai yra skirtingi. Trumpiausi – Merkurijaus (88 dienos), ilgiausi – Neptūno (164,8 metų). Didžiausia Saulės sistemos planeta – Jupiteris – Saulę apskrieja per 11,86 metų, Žemė – per 365,25 dienos.

Jėga, atsirandanti vienam [[kūnui:id:657]] judant kito kūno paviršiumi, vadinama trinties jėga. Šią jėgą galite pajusti stumdami trintuką stalo paviršiumi. Nors stalo ir trintuko paviršiai atrodo lygūs, kažkas trukdo trintuko judėjimui. Pažiūrėjus pro mikroskopą į kūnų paviršių, matyti, kad dauguma jų turi kauburiukų, nelygumų. Šie nelyumai ir trukdo kūnams judėti. Juo šiurkštesni paviršiai, juo didesnė trintis. Trintis labai svarbi mūsų gyvenime. Kartais ji gali būti naudinga, o kartais – žalinga.

Naudinga trintis Jei nebūtų trinties tarp padangų ir kelio paviršiaus, automobilis nepajudėtų iš vietos. Dėl trinties mes neslystame eidami, ant žemės laikosi vietoje daiktai. Jei nebūtų trinties, keliai, grindys, visi paviršiai būtų slidūs. Įprastas judėjimas būtų neįmanomas. Daiktų nebūtų galima išlaikyti ar pakelti nuo žemės

Žalinga trintis Bandydami pastumti sunkią dėžę grindimis, patiriame trintį tarp grindų ir dėžės. Trinčiai nugalėti reikia papildomos energijos. Visų mašinų judančios detalės taip pat trinasi viena į kitą. Dėl to prarandama tam tikra energijos dalis, nes dėl trinties įšyla kūnai, sudyla detalės.

Trintis ir sąnariai Žmonių ir stuburinių gyvūnų sąnariai yra tose vietose, kur susijungia du kaulai. Sąnariai suteikia griaučiams lankstumo. Be jų būtų neįmanoma judėti. Sąnariai sudaryti taip, kad tarp dviejų kaulų būtų kuo mažesnė trintis. Kaulų galus dengia labai lygi medžiaga, vadinama kremzle. Tarp dviejų kaulų yra ertmė, pilna sąnario skysčio. Sąnariai, kaip ir judančios mašinų dalys, susidėvi. Sąnariai ištinsta, pasidaro skausmingi, mažiau lankstūs. Dabar jau įmanoma labai pažeistus sąnarius pakeisti dirbtiniais. Jie gaminami iš plastikų arba metalo.

Rainelė yra spalvotas skritulys, supantis akies [[vyzdį:id:1087]]. Rainelės spalva nusako akių spalvą.

Bičių pikis (dar kitaip vadinamas propoliu, bičių klijais) – tai sakinga malonaus kvapo medžiaga. Bičių pikis yra tamsiai pilka arba rusva tampri masė. 15 laipsnių temperatūroje pikis tampa tamprus ir kietas, o pašildytas iki 30 laipsnių, – minkštas ir lipnus. Pikis blogai tirpsta karštame vandenyje. Bitės pikį renka iš medžių lipnių pumpurų, ūglių, augalų žiedų nektaro ir naudoja avilio plyšiams užklijuoti, koriams užtraukti, svetimkūniams apklijuoti – užbalzamuoti. Bičių pikis, naikindamas bakterijas, mažina uždegimą ir skausmą. Nustatyta, kad jau 0,08 proc. koncentracijos bičių pikio tirpalas stabdo mikroorganizmų augimą.