Išplėstinė paieška

[[Dujinės:id:292]] arba kietosios būsenos [[medžiagos:id:1194]] virsmas [[skysčiu:id:444]]. Dujos skystėja, jeigu jos atšaldomos arba padidinamas jų slėgis. Kietosios medžiagos skystėja kaitinamos.

Nuo senų laikų [[žaibas:id:1159]] gąsdino žmogų nelaimėmis. Žmonės tikėjo, kad tai dievų ginklas, nes jie supykę svaido į žmones pavojingas ugnies strėles. Žaibas gražus, bet pavojingas gamtos reiškinys, nes gali pridaryti daug nuostolių: sukelti gaisrus, užmušti gyvulius ir žmones, sugadinti elektros įrangą. Dažniausiai žaibas trenkia į objektus, iškilusius virš žemės paviršiaus: namus, medžius, stulpus arba žmones, stovinčius lygiame lauke. Žaibavimo išvengti neįmanoma, bet apsisaugoti galima.

Jei žaibuojant esate namuose:

- uždarykite duris, langus, dūmtraukių sklendes, kad nebūtų skersvėjų, galinčių įtraukti kamuolinį žaibą;

- iš tinklo išjunkite visus elektros prietaisus ir antenas, nesinaudokite mobiliuoju telefonu;

- nesilieskite prie metalinių namo konstrukcijų, vamzdžių.

Jei žaibuojant esate lauke:

- nebėgiokite, nevažinėkite motoroleriu ar dviračiu, rankose nelaikykite metalinių daiktų;

- nesimaudykite, nežvejokite, nesiirstykite valtimi, kuo greičiau skubėkite į krantą;

- nesislėpkite po aukštais medžiais prie stulpų ar pastatų sienų, žaibolaidžių, metalinių konstrukcijų, venkite aukštesnių atvirų vietovių;

- geriausiai slėptis krūmuose arba dauboje, kurioje nėra vandens.

Tai blizgančios, dažniausiai kietos medžiagos, pavyzdžiui, geležis, auksas, sidabras. Grynų metalų gamtoje randama labai nedaug. Dauguma jų yra junginiuose (rūdose) ir iš jų išgaunami. Metalai praleidžia elektrą ir šilumą, yra kalūs, kaitinami lydosi, naudojami įvairioms detalėms, įrenginiams, daiktams ir net papuošalams gaminti. Pavyzdžiui, iš aukso ar sidabro [[lydinių:id:989]] gaminama papuošalai, monetos.

[[Elektros srovė:id:1149]] yra pavojinga gyvam organizmui, jei teka jo kūnu. Toks pavyzdys yra [[žaibas:id:1159]]. Kodėl elektra nenutrenkia paukščių, tupinčių ant elektros laidų? Mat paukščiai, tupėdami ant laidų, neliečia žemės, todėl nesusidaro uždara grandinė ir per juos neteka elektros srovė. Žmonės, apsiavę guminius batus, [[izoliuojančius:id:1148]] juos nuo žemės, taip pat nenukenčia nuo elektros srovės.

Guma yra tampri. Mestas į žemę guminis kamuoliukas atšoka. Tokių tamprių medžiagų yra ir gamtoje. Pasaulio šuolių čempionais galima laikyti Australijoje gyvenančias kengūras. Šuoliuodami šie gyvūnai ant žemės nusileidžia gana minkštai. Jų kojų sausgyslės ir raumenys yra tamprūs ir šuolio metu veikia kaip spyruoklės. Tokių tamprių medžiagų yra ir musių sparnų sąnariuose. Jos gali mojuoti sparnais aukštyn žemyn iki 200 kartų per sekundę. Vabalai sprakšiai, nukritę ant nugaros, kad apsiverstų, taip pat naudojasi tamprumo jėga. Ant pagrindinės jų kūno dalies yra prie duobutės prigludusi ataugėlė. Vabalui ilsintis, ji yra įtempta. Atleista ataugėlė atšoka ir sukuria jėgą, kuri išmeta vabalą į orą.

Hipotezė – tai spėjimas, kurį, atlikus eksperimentą ar stebėjimą, galima patvirtinti arba paneigti.

Gamtos mokslai – tai mokslai, kurie tiria mus supančią gyvąją ir negyvąją [[gamtą:id:1027]]. Jie aprašo Žemėje ir Visatoje vykstančius reiškinius. Dėl praktinių priežasčių gamtos mokslai skirstomi į atskiras mokslų rūšis: biologiją, chemiją, fiziką, geologiją. Biologija yra mokslas apie gyvybę, chemija – apie medžiagas, fizika – apie įvairius fizikinius reiškinius, o geologija tiria negyvąją gamtą – uolienas, mineralus, naudingąsias iškasenas, jų slūgsojimo ir susidarymo sąlygas. Tačiau gamta yra nedaloma, ir geriau ją pažinsime bei suprasime, jei į visus gamtos mokslus žvelgsime kaip į tarpusavyje susijusius.

Tai mikroskopiniai organizmai, gyvenantys vandens paviršiuje. Planktonu minta dauguma žuvų, o vandenynuose – ir banginiai. Kadangi planktoną sudaro labai smulkūs organizmai, tai alkiui numalšinti banginiams tenka perkošti galybę vandens.

Tai energija, kurią galima perduoti elektros laidais. Elektros energija lengvai paverčiama kitos rūšies [[energija:id:412]]: [[šiluma:id:416]], [[šviesos energija:id:793]], mechanine energija. Laidais ji gali nukeliauti didelius atstumus. Saugiai vartojama elektros energija nekelia pavojaus. Elektros energija gaminama [[elektrinėje:id:1163]].

[[Saulės:id:952] užtemimai vyksta, kai [[Mėnulis:id:955]], skriedamas aplink [[Žemę:id:1177]], atsiduria tiksliai tarp Žemės ir Saulės. Tada ant Žemės krenta Mėnulio [[šešėlis:id:789]] ir [[pusšešėlis:id:1358]]. Ten, kur krenta Mėnulio šešėlis, stebimas visiškas Saulės užtemimas, o ten, kur krenta pusšešėlis, – dalinis. Visiškas Saulės užtemimas trunka vos kelias minutes, o dalinis – kelias valandas.

Per metus įvyksta nuo dviejų iki penkių Saulės užtemimų. Toje pačioje Žemės vietoje visiškas Saulės užtemimas kartojasi maždaug kas 300 metų, o dalinis – kas 2–3 metai. Paskutinis visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje buvo stebimas1954 m. birželio 30 d.

Didėjant žmogaus poreikiams, gamtoje esančių natūralių medžiagų nepakanka arba jų savybės neatitinka keliamų reikalavimų, todėl gaminamos dirbtinės medžiagos. Tokių medžiagų pavyzdžiai: kaučiukas, plastikas, dirbtiniai pluoštai ir kitos. Dažnai šios medžiagos būna patvaresnės, lengvesnės ir pigesnės. Iš jų gaminami vienkartiniai indai, žaislai, įvairūs įrenginiai. Kartais naujos medžiagos būna ekologiškai palankesnės aplinkai. Panaudotos dirbtinės medžiagos sudaro dideles atliekų sankaupas.

Atominė elektrinė – tai elektrinė, skirta gaminti elektros energiją naudojant branduolinį kurą. Lietuvoje yra viena atominė elektrinė – Ignalinos atominė elektrinė. Ji buvo pradėta statyti 1974 metais. Pirmasis elektrinės blokas pradėjo dirbti 1983 metais, antrasis – 1987 metais, trečiojo bloko statyba 1989 metais buvo sustabdyta. 2001 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programą. Šis blokas buvo sustabdytas 2004 metais. Atominės elektrinės pagaminta energija yra pigiausia, o kiekiai didžiausi. Jei elektrinė yra teisingai eksploatuojama, tai ji daug mažiau teršia gamtą negu šiluminė elektrinė, tačiau jei nesilaikoma taisyklių, gali įvykti nelaimė. Kai Černobylio atominėje elektrinėje įvyko avarija, žuvo daug žmonių, radioaktyviosios medžiagos užnuodijo gamtą, pakenkė žmonių sveikatai.

Augimas yra kūno apimties didėjimas. Visi gyvieji [[organizmai:id:1786]] auga. Pavyzdžiui, augalai auga ilgyn, storėja jų [[stiebai:id:1320]]. Gyvūnai, tarp jų ir žmogus, pasiekę tam tikrą didumą, nustoja augti.

Visi vaikai auga ir vystosi panašiai. Didėja jų svoris, ūgis, keičiasi kūno proporcijos. Augimą reguliuoja nemažai veiksnių, tarp jų – hormonai ir [[mityba:id:1058]]. Sparčiausiai vaikai auga iki gimimo ir kūdikystėje. Nuo 3 metų amžiaus vaikų augimas sulėtėja. Vėliau ypač sparčiai vaikai auga paauglystėje, mergaitės – maždaug nuo 11 iki 13 metų, berniukai – nuo 13 iki 16 metų. Sulaukus maždaug 18 metų, kūnas nustoja augęs, vyksta tik nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, išdygsta protiniai dantys.

[[Kraujyje:id:614]] yra ypač daug raudonųjų kraujo ląstelių. Viename kraujo laše jų yra apie 5 milijonus. Šios ląstelės pagal savo formą yra panašios į iš abiejų pusių įdubusį picos paplotėlį ir neturi branduolio. Raudonosios kraujo ląstelės turi baltymo, kurio sudėtyje yra geležies. Šis baltymas suteikia kraujui būdingą raudoną spalvą. Kai kraujas teka pro [[plaučius:id:535]], šis baltymas pritraukia deguonį, o tekėdamas pro kitas kūno dalis, atiduoda deguonį ten, kur jo reikia. Tai labai svarbu, nes [[deguonis:id:526]] ląstelėms yra būtinas [[energijai:id:412]] iš maisto medžiagų atpalaiduoti.

Šešėlis – tai už apšviesto [[neskaidriojo kūno:id:792]] susidariusi [[neapšviesta erdvė:id:1104]]. Pagal šešėlį galima matuoti laiką. Žemei sukantis apie savo ašį, Saulės apšviestų daiktų metami šešėliai juda, keičiasi jų ilgis. Tai buvo pastebėta prieš tūkstančius metų ir panaudota laikui matuoti. Tokie laikrodžiai vadinami saulės laikrodžiais. Saulės laikrodis turi ciferblatą ir strypą (gnomoną), kurio ant ciferblato metamas šešėlis rodo laiką.

Maisto produkte esančių įvairių [[maisto medžiagų:id:584]] kiekį trumpiau vadiname to produkto maistine verte. Jeigu maisto produktas turi daug žmogui reikalingų maisto medžiagų, sakoma, kad šio produkto maistinė vertė aukšta, o jeigu mažai – maistinė vertė žema.

Kiaušintakis yra piltuvėlio formos raumeninis vamzdelis. Jis jungia [[kiaušidę:id:840]] ir gimdą.

Vitamino C yra įvairiuose vaisiuose ir daržovėse: citrinose, žemuogėse, juoduosiuose serbentuose, žaliuosiuose pipiruose, žalialapėse daržovėse, bulvėse. Perdirbant šiuos produktus, prarandama daug vitamino C, todėl juos geriau valgyti žalius. Vitaminas C stiprina dantenas, dantis, kaulus ir kraujagysles. Taip pat šis vitaminas didina atsparumą įvairioms ligoms, greitina žaizdų gijimą.

[[Trintis:id:945]] trukdo kūnams judėti. Dėl trinties mašinų judančios detalės kaista ir greičiau susidėvi, todėl trintį stengiamasi sumažinti. Vienas iš būdų trinčiai sumažinti yra patepti paviršių specialiu tepalu arba alyva. Tepalas užpildo besiliečiančių paviršių nelygumus, susidaro plona plėvelė, kuri neleidžia kietiems paviršiams tiesiogiai liestis.