Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Laboratorija Testai Žinynas
Gamtos tyrimai



Organizmų sandara ir funkcijos



Gyvybės tęstinumas ir įvairovė



Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus



Medžiagų sudėtis ir savybės



Medžiagų kitimai



Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas



Judėjimo ir jėgų pažinimas



Energijos ir fizikinių procesų pažinimas



Žemės ir Visatos pažinimas



Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Išplėstinė paieška

Išplėstinė paieška

Įrašykite paieškos žodžius.
Ieškoma pagal žodžius, kurių kiekvieną sudaro trys ar daugiau simbolių.

Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje pateikiamos mokymosi medžiagos.

Mūsų augintiniai girdi geriau negu žmonės. Šuo girdi ypač aukšto [[dažnio:id:1241]] [[garsus:id:1246]], kurių [[virpesių:id:1256]] skaičius per 1 sekundę didesnis negu 20 000 kartų. Ši savybė naudojama dresuojant specialiu švilpuku, kuris negirdimas žmogui, bet puikiai suprantamas šuniui. Tą patį garsą šuo išgirsta iš keturis kartus didesnio atstumo negu žmogus. Didelę reikšmę klausai turi išorinės [[ausies:id:530]] forma. Stačios ausys garsą priima geriau negu nulėpusios. Pavyzdžiui, pėdsekių veislių šunų ausys yra nulėpusios. Tokiam šuniui nuleidus galvą, specialios raukšlės uždengia klausos landą, kad šuo visą dėmesį skirtų uodimui ir nereaguotų į garsus. Šuo gali filtruoti nereikalingus jam garsus ir išskirti tik reikiamus.
Tai vandens [[stuburiniai gyvūnai:id:927]], prisitaikę gyventi gėluosiuose vandenyse ir jūrose. Kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi, todėl gyvena tik vandenyje. Jų pailga, į abu galus smailėjanti kūno forma padeda įveikti vandens pasipriešinimą, o kūne esanti plaukiojamoji pūslė padeda nardyti. Pelekai naudojami plaukiant ir išlaikant pusiausvyrą, o gleivėti žvynai sumažina trintį su vandeniu. Vienos žuvys yra plėšrios, pavyzdžiui, ešerys ar lydeka. Kitos minta ir vandens augalais, ir smulkiais vandens bestuburiais, pavyzdžiui, karšis.
Šerkšnas – tai sušalę vandens lašeliai, iš tolo atrodantys lyg pūkas. Šerkšnas atsiranda tik vėlyvą rudenį ir žiemą. Jis būna ant medžių ir krūmų, žolės. Šerkšnui susidaryti reikalingos trys sąlygos: šaltis, rūkas ir silpnas vėjas. Rūko lašeliai prišąla prie šaltų šakų, kimba vienas prie kito. Nuo [[kristalizacijos:id:1413]] sąlygų priklauso, koks šerkšnas susidarys – kristalinis ar grūdėtasis.
Kolba yra indas (paprastai stiklinis), naudojamas laboratorijose. Kolbos būna įvairių formų: apvaliadugnės, plokščiadugnės, kūginės, taip pat skirtingos paskirties: matavimo, filtravimo. Kūginės kolbos naudojamos skysčiams laikyti, kai jų nereikia šildyti, arba jiems filtruoti. Plokščiadugnės kolbos skirtos skysčiams laikyti, šildyti. Apvaliadugnės kolbos naudojamos skysčiams kaitinti, įvairiems bandymams atlikti, kitoms medžiagoms gaminti, o matavimo kolbos – tikslios koncentracijos tirpalams ruošti.
Diena – tai šviesioji paros dalis nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Sukdamasi apie savo [[ašį:id:1280]], [[Žemė:id:1177]] pasisuka į Saulę ir kitus dangaus kūnus įvairiomis pusėmis. Dėl to sakome, kad Saulė „pateka“ ir „nusileidžia“. Per dieną Saulė nukeliauja tam tikrą matomą kelią virš horizonto, judėdama iš kairės į dešinę, iš rytų į vakarus. Vidudienį, kai Saulė įveikia pusę savo matomojo kelio ir praeina pusė dienos, ji yra aukščiausioje padėtyje virš horizonto. Po vidudienio Saulė leidžiasi žemyn, kol nusileidžia. Kryptis, kuria mes matome Saulę virš horizonto aukščiausioje padėtyje, visada yra ta pati – į pietus. Per metus keičiasi Saulės aukštis virš horizonto ir dienos ilgis. Taip yra todėl, kad Žemės sukimosi ašis nėra statmena Žemės [[orbitos:id:683]] plokštumai, o yra pasvirusi į plokštumą.
Prieš milijonus metų, kaip ir dabar, augalai augo vartodami saulės energiją. Augalai žuvo, o energija išliko. Per daugelį metų iš šių augalų susidarė akmens anglys. Tai – [[kieta:id:443]], juodos spalvos medžiaga, randama giliai po žeme. Akmens anglys – viena iš [[gamtinio kuro:id:547]] rūšių. [[Deginant:id:524]] akmens anglis, sukaupta energija išsiskiria [[šilumos:id:416]] pavidalu.

Tai – kietoji medžiaga, pilkos spalvos [[metalas:id:528]]. Gamtoje jos randama [[rūdose:id:1405]]. Iš jų gamyklose išgaunama [[gryna:id:242]] geležis. Iš geležies [[lydinių:id:989]], ketaus ir plieno, gaminami bėgiai, tiltai, mašinų detalės, virtuvės įrankiai, įrenginiai. Jai būdingas [[rūdijimas:id:460]], įsimagnetinimas.

Geležis yra svarbi žmogaus kraujo sudedamoji dalis.

Gyvaėdžiais vadinami visi organizmai – [[augalėdžiai:id:448]] ir [[plėšrūnai:id:433]], kurie minta kitais gyvais organizmais.
Žmogus turi penkis jutimo organus: akis, ausis, odą, nosį ir liežuvį. Juose esantys receptoriai reaguoja į dirginimą ir nervais siunčia signalus į galvos smegenis, pranešdami, kas vyksta aplinkoje.
Piestelė yra moteriškoji augalo žiedo dalis, prie kurios prikimba [[žiedadulkės:id:1418]]. Piestelės mezginėje subręsta moteriškosios lytinės ląstelės ir po jų apvaisinimo susidaro [[sėklos:id:1323]].
Kryptingas judėjimas – tai judėjimas tam tikra kryptimi (nebūtinai tiesiai). Taip juda, pavyzdžiui, elektros krūviai tekant elektros srovei.
Kūnu fizikoje vadinamas bet koks daiktas, kai kalbama apie [[judėjimą:id:658]], [[jėgas:id:944]], [[energiją:id:412]]. Pavyzdžiui, knyga, namas, automobilis, kamuolys.
[[Garsai:id:1246]] užrašomi sutartiniais ženklais: raidėmis arba natomis.
Tai angliavandenis, dažniausiai gaminamas iš cukrinių runkelių ir cukrašvendrių. Cukrus yra saldaus skonio, gerai tirpsta vandenyje. Jau seniai žinoma, kad cukrus kenkia sveikatai, dėl jo dantys dažniau pažeidžiami ėduonies. Todėl cukraus reikėtų vartoti saikingai.
Varikliai – tai mechanizmai, kurie vienos rūšies [[energiją:id:412]] verčia kita, dažniausiai – [[judėjimo energija:id:659]]. Daugumos variklių energija išsiskiria [[degant:id:524]] [[kurui:id:385]]. Degimo procesas vyksta ir gyvuosiuose organizmuose. Juos taip pat galima laikyti varikliais. Gyvieji organizmai maisto energiją verčia kitų rūšių energija, tarp jų ir judėjimo energija.
Saturnas – tai [[Saulės sistemos:id:953]] planeta milžinė. Ji antroji pagal dydį (po [[Jupiterio:id:1172]] ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės. Saturnas yra 10 kartų didesnis už [[Žemę:id:1177]]. Saturną juosia žiedų sistema, kurią galima pamatyti pro [[teleskopą:id:1046]]. Žiedai sudaryti iš mažų ledo gabalėlių ir dulkių dalelių. Kaip ir Jupiteris, Saturnas neturi kieto paviršiaus. Apie Saturną skrieja 31 žinomas palydovas.
Nykstanti rūšis – rūšis, galinti išmirti. Visi augalai, grybai ar gyvūnai gyvena tam tikroje vietoje ir yra prisitaikę prie aplinkos sąlygų. Staiga pasikeitus įprastoms gyvenimo sąlygoms, rūšys nespėja prisitaikyti ir gali išmirti.
Tai [[tirpalas:id:1197]], kuriame [[tirpinio:id:1199]] ištirpinta mažiau negu gali [[ištirpti:id:1201]] [[tirpiklyje:id:1189]].

Elektros krūvis – dydis, apibūdinantis elektrinę sąveiką. Elektros krūviai yra dviejų rūšių: teigiamieji ir neigiamieji. Pavyzdžiui, šilku patrintos stiklinės lazdelės krūvis yra teigiamasis, o vilna patrinto gintaro ar plastiko krūvis – neigiamasis. Koks tai krūvis – teigiamasis ar neigiamasis, – žymima prieš krūvį rašant ženklus „+“ arba „-“.

Elektros krūvį galima perduoti iš vieno kūno į kitą. Jeigu įelektrintu kūnu paliesime kitą kūną, tai dalis elektros krūvio pereis į jį. Kūnai, turintys vienodo ženklo elektros krūvius, vienas kitą stumia, o kūnai, turintys skirtingo ženklo krūvius, vienas kitą traukia.

Tai – prietaisas, skirtas saulės šviesos [[energijai:id:412]] paversti elektros energija. Ši technologija yra nauja ir dar iki galo neištobulinta. Dar nesugalvota, kaip veiksmingai išsaugoti saulės baterijų pagamintą elektros energiją – didelė dalis energijos prarandama, jei tuoj pat nepanaudojama. Dar vienas šios baterijos trūkumų yra tai, kad vienas jos elementas sukuria mažą energijos kiekį. Kad būtų sukurtas pakankamas energijos kiekis, reikia šimtų saulės baterijos elementų. Tai brangiai kainuoja.

Nepaisant to, saulės baterijos jau daug kur naudojamos. Ir dirbtiniai Žemės palydovai, ir kosminės stotys elektros srovę, reikalingą savo veiklai, pasigamina naudodamos saulės baterijas. Tam prie jų pritaisytos didelės „burės“ su tūkstančiais saulės baterijų elementų.

Kasdieniame gyvenime saulės baterijos naudojamos žibintuvėliuose, skaičiuotuvuose, laikrodžiuose, automobilių stovėjimo aikštelių automatuose. Ant namo stogo pritaisius saulės baterijas, galima pasigaminti dalį elektros energijos buitiniams prietaisams. Mokslininkai kuria automobilius, kurie galėtų naudoti saulės baterijas.