Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Laboratorija Testai Žinynas
Gamtos tyrimai



Organizmų sandara ir funkcijos



Gyvybės tęstinumas ir įvairovė



Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus



Medžiagų sudėtis ir savybės



Medžiagų kitimai



Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas



Judėjimo ir jėgų pažinimas



Energijos ir fizikinių procesų pažinimas



Žemės ir Visatos pažinimas



Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Išplėstinė paieška

Išplėstinė paieška

Įrašykite paieškos žodžius.
Ieškoma pagal žodžius, kurių kiekvieną sudaro trys ar daugiau simbolių.

Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje pateikiamos mokymosi medžiagos.

Javai – [[kultūrinių augalų:id:1432]] grupė, kurių sėklas žmonės vadina grūdais. Grūdai turi daug žmogaus organizmui reikalingų baltymų, angliavandenių, vitaminų ir kitų medžiagų. Iš grūdų malami miltai ar kruopos. Yra daugybė javų rūšių, pavyzdžiui, kviečiai, miežiai, rugiai ir kiti.
Neptūnas – aštuntoji pagal nuotolį nuo Saulės [[planeta:id:682]]. Apie jį žinoma labai nedaug. Neptūną gaubia audringa atmosfera. Joje stebimas sūkurys, vadinamas Didžiąja Tamsiąja Dėme. Iš visų [[Saulės sistemos:id:953]] planetų Neptūne siautėja stipriausi vėjai. Aplink Saulę Neptūnas apskrieja per 165 [[Žemės metus:id:1259]]. Para trunka 16 valandų. Atrasti 3 Neptūno žiedai ir 11 palydovų.
[[Degant:id:524]] įvairioms medžiagoms, į aplinką patenka teršalų. Tai – dažnai nuodingos, kenksmingos gamtai ir žmogui medžiagos. Dėl žmogaus ūkinės veiklos aplinkoje taip pat lieka daug teršalų: panaudotų tepalų, kuro, plastikų, trąšų. Nuodingiems teršalams patekus į orą, dirvą ar vandenį, žūsta daug ten gyvenančių gyvūnų ir augalų, nyksta gamta. Todėl būtina rūpintis aplinkos apsauga.
Taip vadinami mišrūs krituliai – [[sniegas::id:1404]] ir lietus, kai oro temperatūra yra truputį aukštesnė už 0 °C.
Virkštelė dar vadinama bambagysle. Tai piršto storio, apie 60 centimetrų ilgio kraujagyslių raizginys, jungiantis [[placentą:id:847]] su [[gimdoje:id:842]] besivystančiu kūdikiu.
Smogas – tai [[ore:id:384]] tvyrančių teršalų migla, kurią galime matyti paprasta akimi. Ji panaši į rūką. Dažniausiai toks teršalų rūkas susidaro virš pramonės centrų, didmiesčių, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja. Jei vėjas yra pakankamai didelis, teršalai nesikaupia vienoje vietoje – jie yra išsklaidomi. Kalnuotose vietovėse smogas dažniau pasitaiko virš daubose įsikūrusių didmiesčių.
Amerikietis Bendžaminas Franklinas buvo valstybės veikėjas, spaustuvininkas ir mokslininkas. Jis darė daug bandymų su elektra. 1752 m. per audrą paleido aitvarą, prie drėgnos virvės pririšęs raktą. [[Elektros srovė:id:1149]] perbėgo virve ir, palietęs raktą, Franklinas ją pajuto. Mokslininkas padarė išvadą, kad [[žaibas:id:1159]] yra trumpalaikė elektros srovė. 1753 m. jis išrado žaibolaidį.
Dauguma [[gyvūnų:id:1010]], pastebėję pavojų, leidžiasi bėgti. Tačiau tiems, kurie juda lėtai, tenka gintis kitaip. [[Sraigės:id:906]] nuo užpuolikų slepiasi po savo kriaukle, ežiai duria aštriais spygliais, bitės ir vapsvos gelia. Kai kurie vabzdžiai atsistoja ant priekinių kojyčių ir, nukreipę pilvelį, priešo pusėn išpurškia dvokiantį skystį. Tai – tik dalis gynybos priemonių, kuriomis gyvas būtybes apdovanojo gamta.
Automobiliuose, motocikluose ir kitose transporto priemonėse yra įtaisyti spidometrai – prietaisai, rodantys judėjimo greitį tam tikru laiko momentu. Spidometrai rodo greitį, išmatuotą kilometrais per valandą. Spidometrus naudoja ir dviratininkai. Dažnai į spidometrą būna įmontuoti ir kiti prietaisai, rodantys nuvažiuotą kelią, važiavimo laiką, maksimalų greitį.
Žemės metai – tai laikas, per kurį Žemė vieną kartą apskrieja aplink Saulę milžiniška, maždaug milijardo kilometrų ilgio apskritimo formos linija. Skriedama apie 30 kilometrų per sekundę (daugiau kaip 100 000 kilometrų per valandą) greičiu, Žemė „apibėga“ aplink Saulę per tris šimtus šešiasdešimt penkias ir ketvirtį paros (365 paras ir 6 valandas). Šis laikotarpis vadinamas Žemės metais. Per ketverius metus iš tų papildomų 6 valandų susidaro dar viena para, todėl tie metai turi 366 dienas ir vadinami keliamaisiais metais. Per metus Žemėje, pakeisdami vienas kitą, praeina metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo ir žiema.
Mes girdime įvairius [[garsus:id:1246]]: čiulba paukščiai, groja radijas, kalbasi žmonės. Garsą sukelia virpantys kūnai, nuo kurių sklinda [[virpesiai:id:1256]]. Šie virpantys kūnai vadinami garso šaltiniais.
Visos kūno ląstelės turi tam tikrą paskirtį. Tą patį darbą organizme atliekančios ląstelės paprastai būna panašios ir sudaro grupes, kurios vadinamos audiniais. Žmogaus kūne yra daug skirtingų audinių, pavyzdžiui, nervinis audinys, raumeninis audinys. Kraujas taip pat yra audinys.
Kokių tik nėra dietų: riebalus ribojanti dieta, angliavandenius ribojanti dieta, dieta pagal kraujo grupes, vaisių ir daržovių dieta, maisto derinimo dieta ir t. t. Žodis „dieta“ dažnai vartojamas kalbant apie liesėjimą. Iš tikrųjų dietą nusako bet koks per tam tikrą laiką suvalgytas [[maistas:id:581]]. Dieta priklauso nuo prieinamų maisto produktų, nuo to, ką žmogus mėgsta valgyti, kokia jo [[sveikatos:id:1057]] būklė. Kad būtų gera sveikata, dieta turi būti subalansuota. Tai reiškia, kad maiste turi būti visų reikalingų medžiagų. Dieta, kurioje yra per mažai arba per daug kurios nors maisto medžiagos, gali pakenkti. Pavyzdžiui, dažnas ir gausus cukraus vartojimas skatina dantų [[ėduonies:id:625]] atsiradimą, riebus maistas – [[nutukimą:id:1648]], sukelia širdies ligas.
Žmogaus kūną sudaro apie 70 proc. vandens. Vanduo yra daugelio medžiagų [[tirpiklis:id:1189]]. Su vandeniu organizmas gauna jame ištirpusių medžiagų ir pašalina jame ištirpusias nereikalingas medžiagas. Vanduo būtinas, kad ląstelėse galėtų vykti cheminės reakcijos ir susidarytų įvairios organizmui reikalingos medžiagos. Vanduo palaiko normalią kūno temperatūrą. Kai jo geriame per mažai, sutirštėja kraujas, sutrinka širdies ir kvėpavimo organų veikla, skauda galvą, būna sunku susikaupti, atsiranda kitų negalavimų.
Erdvėlaivis – tai transporto priemonė, skirta kosminiams skrydžiams. Erdvėlaiviais Visata tiriama jau daugiau kaip trisdešimt metų. Į [[Žemę:id:1177]] iš jų perduodami vaizdai ir duomenys apie planetas, palydovus, asteroidus, kometas. Erdvėlaiviai būna pilotuojamieji ir automatiniai. Daugumą erdvėlaivių į kosmosą pakelia raketos. Pakeltas į kosmosą erdvėlaivis pradeda kelionę numatyto kosminio kūno link. Jis gali keliauti kelerius metus. Darbas prasideda, kai erdvėlaivis pasiekia numatytą tikslą. Tada įjungiami prietaisai ir pradedami tyrimai, o jų rezultatai perduodami [[astronomams:id:1269]] Žemėje. Kai kurie erdvėlaiviai tiria kosminius kūnus skriedami pro šalį (pavyzdžiui, „Voyager 1“, „Voyager 2“). Taip buvo tiriamos Jupiterio, Saturno, Urano, Neptūno planetos. Kiti erdvėlaiviai gali skrieti aplink kosminį kūną, suktis aplink jį arba nusileisti ant tiriamo kūno. Kai darbas baigiamas, erdvėlaivis išjungiamas ir paliekamas kosmose.
[[Augalai:id:919]] ir [[dumbliai:id:925]] vadinami gamintojais. Jie vykdo fotosintezę ir pagamina sau bei kitiems organizmams maisto medžiagų. [[Žolės:id:904]], [[krūmai:id:903]], [[medžiai:id:902]] yra svarbiausi miško [[ekosistemos:id:436]] gamintojai. Dumbliai – ežerų, upių ar kitų vandens telkinių gamintojai. Jais minta kiti organizmai.
[[Nafta:id:545]] yra medžiagų [[mišinys:id:452]], todėl ją perdirbant gaunama daug įvairių medžiagų: benzinas, dyzelinas, dujos, bitumas, žibalas, tepalinė alyva. Visos šios medžiagos labai svarbios. Benzinas, dyzelinas – automobilių [[kuras:id:385]], žibalas – lėktuvų kuras. Bitumas naudojamas stadionų, kelių dangoms. Lietuvoje nafta perdirbama Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje, UAB ˆ„Minijos nafta“.
Tam tikros [[medžiagos:id:1194]] savybė [[tirpti:id:1200]] [[tirpiklyje:id:1189]]. Kiekviena medžiaga skirtinguose tirpikliuose tirpsta nevienodai. Kai kurioms medžiagoms tirpumas nebūdingas.
Apvaisinta kiaušialąstė susidaro susiliejus kiaušialąstės ir spermatozoido branduoliams į vieną branduolį. Tada ji apsitraukia apsauginiu apvalkalėliu ir pasiruošia dalytis.
Tai – laikrodis, tiksliai matuojantis laiko tarpus (minutėmis, sekundėmis ar net jų dalimis). Turi paleidimo ir sustabdymo mechanizmus.