Visą informaciją apie tai, kas vyksta aplink mus, gauname per [[jutimo organus:id:1143]]. Juose yra daug receptorių. Nuo receptorių į galvos smegenis eina nervai. Receptoriams reaguojant į šviesą, garsą ar lytėjimą, susidaro signalas, kuris nervais keliauja į smegenis. Smegenyse šie signalai virsta pojūčiais: matome daiktus, spalvas, girdime garsus, užuodžiame kvapus.
Plaukai dengia visą kūną, išskyrus rankų delnus ir kojų padus. Plaukai yra sudaryti iš negyvų sukietėjusių ląstelių. Ant galvos augantys ilgi plaukai tarsi kepurė sulaiko šilumą. Antakiai ir blakstienos apsaugo [[akis:id:527]] nuo dulkių ir vandens. Trumpi plaukeliai dengia didžiąją odos dalį. Jie labai gerai matomi, kai oda pašiurpsta nuo šalčio arba netikėto išgąsčio. Tokia pašiurpusi stačiais plaukeliais oda vaizdžiai vadinama „žąsies oda“. Plaukai apsaugo [[odą:id:1659]] ir padeda mums jausti daiktus, esančius arti odos paviršiaus. Patys plaukai yra nejautrūs, lytėjimui jautri oda.
Plaukas išauga iš įdubimo odoje, vadinamo plauko maišeliu. Maišelio pagrindą sudarančios ląstelės yra gyvos. Jos dalijasi ir suformuoja plauką. Per mėnesį plaukas užauga apie 1 centimetrą. Kiekvienas plaukas auga apytiksliai vienus metus, kol iškrenta ir jį pakeičia naujas plaukas. Iš viso ant kūno yra apytiksliai penki milijonai plaukų.
Kompaso strėlytės galas visada yra nukreiptas į šiaurę. Ant pasukamo kompaso žiedo užrašytos pasaulio šalys: Š (arba N) – šiaurė (angl. North), P (arba S) – pietūs (angl. South), V (arba W) – vakarai (angl. West), R (arba E) – rytai (angl. East). Jei norime eiti į šiaurės vakarus, reikia kompaso žiedo šiaurės vakarų (ŠV arba NW) kryptį sutapatinti su judėjimo krypties rodykle. Tada, laikant kompasą horizontaliai, jį reikia pasukti taip, kad kompaso rodyklė sustotų prie raidės Š (N), ir eiti judėjimo linijos kryptimi.
Jau daugiau kaip 9 tūkst. metų žmonės gamina stiklą. Jis gaunamas sulydant smėlio, sodos, klinčių ir kitų medžiagų mišinį labai aukštoje temperatūroje. Stiklas yra [[kietoji:id:443]], skaidrioji medžiaga. Skaidrumas – tai pati svarbiausia savybė, dėl kurios stiklas yra vertinamas. Iš stiklo gaminami langai, vitražai, indai, elektros lemputės ir kiti gaminiai.
Gamtoje nuolat vyksta įvairūs medžiagų [[kitimai:id:749]]. Visus kitimus galima suskirstyti į fizikinius (grįžtamuosius) ir cheminius (negrįžtamuosius).
Fizikiniai kitimai paprastai vyksta tuomet, kai pasikeitus aplinkos sąlygoms keičiasi medžiagos būsena. Skystosios medžiagos kaitinamos garuoja, o šaldomos šąla. Dujinės medžiagos vėsdamos kondensuojasi. Sąlygoms pasikeitus, medžiagos būsena taip pat pasikeičia, t. y. grįžta į pradinę būseną.
Vykstant cheminiams kitimams, medžiaga pasikeičia negrįžtamai. Pavyzdžiui, sudegus malkoms, lieka tik pelenai, supuvęs obuolys tampa nevalgomu. Vykstant tokiems kitimams dažnai pastebime, kad išsiskiria šviesa, šiluma, pasikeičia kvapas, spalva.
Medžiaga, kurią galima matyti, liesti rankomis, bet negalima suslėgti. Sudaryta iš tarpusavyje tvarkingai susijungusių atomų arba molekulių. Šios dalelės yra prigludusios viena prie kitos ir virpa. Kietoji medžiaga išlaiko formą ir tūrį, yra netaki. Pro ją sunku prasiskverbti.
Taip vadinamas vietinis [[kuras:id:385]], gaunamas iš medienos atliekų ar specialiai sodinamų karklų. Tai [[atsinaujinančiojo:id:1224]] kuro rūšis. Karklų mediena tinka šilumai gauti. Pasodinus karklų plantaciją, kuro galima išgauti 30 ir daugiau metų. Nustatyta, kad 20 tonų karklų skiedrų prilygsta 7 tonoms akmens anglių.
Tai – viena iš svarbiausių žmonijos problemų, tiesiogiai susijusi su naftos gręžiniais ir padidėjusiu naftos transportavimu, oro teršalais, iškrentančiais rūgščiųjų lietų pavidalu, pramonės įmonių ir buitiniais nutekamaisiais vandenimis, pavojingais vandenynui. Dėl to žūsta vandens paukščiai, žuvys ir kita gyvūnija bei augmenija. Šiuo metu žmonija labai susirūpinusi tuo ir ieško būdų, kaip apsaugoti vandenynus nuo tolesnio teršimo.
Vidutinis [[greitis:id:666]] lygus viso nueito kelio ir jam sugaišto laiko santykiui.
Žinant greitį, galima apskaičiuoti, kiek laiko truks kelionė arba kiek toli galima nukeliauti per tam tikrą laiką. Norint apskaičiuoti laiką, reikia atstumą padalyti iš greičio.
Norint apskaičiuoti nuvažiuotą atstumą per tam tikrą laiką, reikia greitį padauginti iš laiko.
Vitamino A yra gyvūniniuose produktuose – gyvulių kepenyse, žuvų taukuose, kiaušinio trynyje. Jo gausu žalialapėse daržovėse ir geltonuose vaisiuose bei daržovėse.
Vitaminas A padeda susidaryti kaulams ir dantims, palaiko sveiką odą ir plaukus, saugo kvėpavimo, virškinimo ir šalinimo organus nuo užkrečiamųjų ligų, pagerina regėjimą, ypač tamsoje.
Įvairūs iš anksto suplanuoti veiksmai, norint ką nors išsiaiškinti, siekiant gauti rezultatą ir padaryti išvadas. Pavyzdžiui, norint išsiaiškinti, ar medžiaga [[dega:id:524]], reikia atlikti tyrimą, stebėti ir padaryti išvadą apie medžiagos degumą.
Tarp organizmo ir aplinkos nuolat vyksta medžiagų apykaita. Iš aplinkos organizmas gauna deguonies, maisto, vandens. Organizme iš suvirškinto maisto paimamos reikalingos maisto medžiagos. Jos naudojamos kūno statybai ir energijai gauti. Energija gaunama maisto medžiagoms jungiantis su deguonimi. Tuo metu susidaro organizmui nereikalingas anglies dioksidas.
Žmogaus organizme taip pat lieka ir nepanaudoto maisto. Nereikalingas medžiagas organizmui būtina pašalinti, nes jos tampa kenksmingos. Žmogus tuštinasi, prakaituoja, iškvepia orą, kuriame daug anglies dioksido. Medžiagų apykaita būtina normaliai organizmo veiklai palaikyti.
Para vadinamas laikas, per kurį planeta vieną kartą apsisuka apie savo ašį, arba laikas, kurį sudaro diena ir naktis. Žemė apie savo ašį apsisuka per 24 valandas. Parą sudaro 1 diena ir 1 naktis. Para prasideda vidurnaktį ir baigiasi kitą vidurnaktį, praėjus 24 valandoms. Anksčiau skirtingose valstybėse para „prasidėdavo“ skirtingu laiku, pvz., Italijoje – nusileidus saulei, Babilone – jai tekant. Įvairios planetos apie savo ašį apsisuka per skirtingą laiką, todėl planetų paros trukmė yra nevienoda.
Pagrindinis [[energijos:id:412]] matavimo vienetas yra [[džaulis:id:672]], sutrumpintai jis žymimas J. Vienetas taip pavadintas anglų mokslininko Dž. P. Džaulio garbei. Šis mokslininkas atrado, kad [[šiluma:id:1571]] yra viena iš energijos rūšių.
Jei energijos kiekiai dideli, ją galima matuoti kilodžauliais (kJ). 1 kJ = 1000 J.
Maiste esanti energija gali būti matuojama [[kalorijomis:id:673]] (cal) arba kilokalorijomis (kcal).
1 kcal = 1000 cal,1 cal = 4,18 J.
Tai [[kvėpavimo takų:id:1089]] liga, kuriai būdingi dusulio priepuoliai. Nuo astmos kenčia daug žmonių. Pagrindinė astmos atsiradimo priežastis yra bronchų uždegimas. Jis skatina mėšlungišką kvėpavimo takų susitraukimą (spazmą). Oras nebegali laisvai praeiti – žmogus ima dūsti. Be to, bronchų gleivinė paburksta, iš bronchų sienelių dažnai išsiskiria tąsios gleivės, dėl to kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja. Tai sukelia dusulingą kvėpavimą ir kosulį, ištinka astmos priepuolis. Kartais astma esti paveldima. Vaikams dažniausiai ją sukelia [[alergija:id:620]], pavyzdžiui, žiedadulkėms, naminiams gyvūnams, namų dulkių erkių išskyroms.
Kad išliktų, žmogus, kaip ir visi gyvieji organizmai, turi daugintis. Žmonės vaikų gali susilaukti tik lytinio dauginimosi būdu, t. y. susijungus vyriškosioms ir moteriškosioms lytinėms ląstelėms. Todėl vyrai turi vyriškus dauginimosi organus, o moterys – moteriškus dauginimosi organus. Vyrų ir moterų dauginimosi organai (dar vadinami lytiniais organais) yra skirtingi, nes jų paskirtis nevienoda.
Vyrų dauginimosi organai yra varpa ir sėklidės. Sėklidės yra odos kapšelyje kūno išorėje, jose subręsta lytinės ląstelės [[spermatozoidai:id:844]]. Lytinio akto metu per varpą spermatozoidai patenka į moters organizmą ir apvaisina moters lytinę ląstelę [[kiaušialąstę:id:841]].
Moterų dauginimosi organai yra kiaušidės, kiaušintakiai, gimda ir makštis. Šie organai pritaikyti išnešioti ir pagimdyti kūdikį. Kiaušidėse subrendusią kiaušialąstę spermatozoidai apvaisina kiaušintakyje ir, šiai patekus į gimdą, išsivysto kūdikis.