Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Laboratorija Testai Žinynas
Gamtos tyrimai



Organizmų sandara ir funkcijos



Gyvybės tęstinumas ir įvairovė



Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus



Medžiagų sudėtis ir savybės



Medžiagų kitimai



Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas



Judėjimo ir jėgų pažinimas



Energijos ir fizikinių procesų pažinimas



Žemės ir Visatos pažinimas



Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Išplėstinė paieška

Išplėstinė paieška

Įrašykite paieškos žodžius.
Ieškoma pagal žodžius, kurių kiekvieną sudaro trys ar daugiau simbolių.

Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje pateikiamos mokymosi medžiagos.

Danties emalis – tai baltas, labai tvirtas, blizgantis sluoksnis, dengiantis danties išorinį paviršių. Šis sluoksnis padeda kramtyti maistą ir apsaugo danties vidų nuo pažeidimų. Danties emalis sudarytas iš mineralinių medžiagų. Jame yra ypač daug kalcio.
Specialių statinių ir įrenginių kompleksas, skirtas elektros energijai gaminti. Elektrinėse naudojama krentančio vandens, vėjo, Saulės šviesos, biodujų energija, iškastinis kuras: akmens anglys, nafta, dujos. Pagrindinis elektrinės įrenginys yra generatorius, kuris mechaninę energiją verčia elektros energija. Elektros energija laidais perduodama vartotojui. Elektros energija gaminama hidroelektrinėse, šiluminėse, atominėse elektrinėse, vėjo elektrinėse.
Bakterijos – maži gyvi padarėliai, sudaryti iš vienintelės ląstelės. Vieni jų teikia naudą, kiti pridaro žalos. Ypač daug naudingų bakterijų gyvena dirvoje. Jos pūdo ir kartu su kitais skaidytojais ardo nuokritas. Daug nekenksmingų bakterijų gyvena mūsų ar kitų žinduolių žarnyne. Jos padeda virškinti maistą. Yra bakterijų, kurios gadina maisto produktus, bet yra ir tokių bakterijų, kurios išskiria medžiagas, surauginančias produktą, bet jo nesugadinančias. Šių bakterijų pagaminta rūgštis užraugtiems agurkams ar kitoms daržovės suteikia malonų skonį. Pastaraisiais metais maisto produktų gamyba, naudojant bakterijas, ypač ištobulėjo. Bakterijos auginamos specialiose laboratorijose ir naudojamos kefyro, jogurto, sūrio gamybai.
XVII amžiuje žymus anglų fizikas Izaokas Niutonas atliko tokį bandymą. Pro langinės skylutę į tamsų kambarį patekusio [[šviesos spindulio:id:779]] kelyje jis padėjo stiklinę [[prizmę:id:785]]. Šviesos spindulys, praeidamas pro prizmę, lūžo ir išsiskleidė į septynias [[vaivorykštės:id:790]] spalvas.
Pulsu vadinamas [[kraujagyslių:id:616]] sienelių bangavimas, kurį sukelia [[širdžiai:id:536]] susitraukinėjant išstumiamas kraujas.
Natūralus kaučiukas gaunamas iš [[gamtinės medžiagos:id:1755]] kaučiukmedžio sakų, o dirbtinis – iš naftos produktų. Kaučiuką galima perdirbti į tamprią medžiagą – gumą. Ji yra atspari drėgmei, todėl naudojama batų padams, narų kostiumams, guminėms pirštinėms ir kitiems naudingiems daiktams gaminti. Įdėjus priedų, gaminama automobilių padangos, elektros kabeliai ir kt.
Mišinys gali būti sudarytas iš dujinių, skystųjų ar kietųjų medžiagų. Taikant tinkamus būdus, mišinius galima išskirstyti į sudedamąsias dalis. Dujų mišinio pavyzdys – [[oras:id:384]], skystojo mišinio pavyzdys – vandeninis valgomosios druskos [[tirpalas:id:1197]], kietojo mišinio pavyzdys – [[lydinys:id:1466]] plienas (sudarytas iš geležies, anglies ir kitų medžiagų).
Džaulis yra [[energijos:id:412]] matavimo vienetas. Taip jis pavadintas anglų mokslininko Džeimso Džaulio garbei. Žymimas J raide, pavyzdžiui, atidaryti durims reikia 5 J energijos, kamuoliui mesti – apie 20 J energijos.
Dauguma roplių yra sausumos [[stuburiniai gyvūnai:id:927]]. Lietuvoje gyvena driežai, gyvatės, žalčiai ir baliniai vėžliai. Šiltuosiuose kraštuose dar gyvena krokodilai ir didieji vėžliai. Kitaip negu varliagyvių, roplių oda yra sausa ir apaugusi raginiais žvyneliais, o kiaušiniai aptraukti tvirta odine plėvele. Krokodilų ir vėžlių kiaušiniai turi lukštą. Roplių kiaušiniams vystytis nereikalingas vanduo. Iš kiaušinių išsiritę jaunikliai panašūs į suaugusiuosius – yra tarsi sumažintos jų kopijos. Dauguma roplių yra plėšrūs, pavyzdžiui, gyvatės praryja net gyvą grobį. Balinis vėžlys yra [[augalėdis:id:448]].

Šviesmetis – atstumas, kurį šviesa nusklinda per vienus metus. Astronomijoje šviesmečiais matuojami atstumai iki [[žvaigždžių:id:681]]. Pavyzdžiui, iki artimiausios Saulei žvaigždės yra 4,3 šviesmečio, t. y. šviesa nuo šios žvaigždės iki mūsų sklinda 4,3 metų.

Per 1 sekundę šviesa vakuume nusklinda apie 300 000 kilometrų. Apskaičiavę, kiek [[metuose:id:1259]] yra sekundžių, ir sudauginę šiuos skaičius, gautume 9460 milijardų kilometrų. Tai ir yra 1 šviesmečio ilgis.

Įdomu:

- Saulės sistema yra gerokai mažesnė negu atstumai iki žvaigždžių, tad nuo Saulės iki Žemės šviesa sklinda tik apie 8 minutes.

- Mūsų [[galaktikos:id:1541]] skersmuo siekia net 100 000 šviesmečių.

- Iš artimiausios kaimyninės Andromedos galaktikos šviesa sklinda net 2,4 milijonus metų.

Tai [[laboratorinis indas:id:1196]], naudojamas [[skysčių:id:444]] tūriui matuoti.
Buityje naudojamos kaitrinės ir [[elektros energiją:id:1162]] taupančios lemputės. Kaitrinės lempos yra šiluminis [[šviesos šaltinis:id:777]], kuriame tik maža dalis suvartojamos elektros energijos paverčiama šviesa. Tai pačios neekonomiškiausios iš visų apšvietimui naudojamų lempų. Higienos reikalavimus geriausiai atitinka liuminescencinės lempos, kurių šviesos spektras yra artimesnis dienos šviesai. Vienodai naudodamos elektros energiją, šios lempos skleidžia daugiau šviesos negu kaitrinės.
Varvekliai dažniausiai susidaro ankstyvą pavasarį, kai saulės šiluma tirpina sniegą ir ledą, vanduo laša nuo stogų, o naktį pašąla ir vandens lašai sustingsta. Varvekliai gali susidaryti ir žiemą, kai oro temperatūra dažnai keičiasi. Ledo varvekliai yra pavojingi, nes krisdami nuo stogų gali sužaloti.
Uranas – septintoji pagal nuotolį nuo Saulės ir trečioji pagal dydį [[planeta:id:682]]. Jo skersmuo keturis kartus didesnis už [[Žemės:id:1177]] skersmenį, o masė 14,6 karto didesnė už Žemės masę. Urano atmosfera labai stora. Jį supa ploni žiedai. Uranas apskrieja aplink Saulę per 84 metus, o apie savo ašį apsisuka per 16,8 valandų. Urano ašis labai pasvirusi, todėl jis tarsi rieda aplink Saulę.
Vėžiagyviai yra bestuburiai gyvūnai, kurių dauguma gyvena vandenyje. Vėžiagyviai turi daugiau negu 8 nariuotas kojas, jų kūną dengia kieta danga, todėl augdami jie kelis kartus nusineria. Tikriausiai visi esame matę upinį vėžį. Jo kūną dengia tvirti šarvai, o pora priekinių kojų yra virtusios žnyplėmis. Panašias žnyples turi krabai, omarai, krevetės. Žnyplės – tai puikus įrankis maistui paimti ir nuo priešų apsiginti. Dafnijos, ciklopai – smulkūs vėžiagyviai, tačiau jie yra pagrindinis žuvų mailiaus maistas. Juos sunku pastebėti ar tyrinėti plika akimi. Lengviau aptikti sausumoje po pūvančiais lapais ar kitomis nuokritomis gyvenančius vėdarėlius. Vėdarėliai, kaip ir vandenyje gyvenančios šoniplaukos ar vandens asiliukai, priklauso skaidytojams.
Hidroakumuliacinė elektrinė – sudėtingas įrenginių kompleksas, kuris reguliuoja elektros energetinės sistemos apkrovas. Hidroakumuliacinė elektrinė turi dvi vandens saugyklas – aukštutinį ir žemutinį baseinus. Kai elektros energijos vartojimas sumažėja, hidroakumuliacinė elektrinė, naudodama kitų elektrinių gaminamą perteklinę elektros energiją, pumpuoja vandenį iš žemutinio vandens baseino – Kauno marių, į aukštutinį vandens baseiną – dirbtinį rezervuarą, taip sukaupdama vandens potencinę energiją. Kai elektros energijos trūksta, hidroakumuliacinė elektrinė gamina elektros energiją – jos hidroagregatus suka iš aukštutinio baseino tekantis vanduo.
[[Oro:id:384]] sudėtyje esančios dujos. Reikalingos visiems gyviesiems organizmams [[kvėpuoti:id:633]]. Ištirpusiu vandenyje deguonimi kvėpuoja žuvys ir kiti vandens gyvūnai. Be deguonies nevyktų degimas. Deguonį gamina žalieji augalai vykstant [[fotosintezei:id:632]]. Vienas suaugęs medis pagamina deguonies tiek, kad užtenka vienam žmogui kvėpuoti. Ar tu jau pasodinai savo medį?
Masė – kurios nors medžiagos kiekio matas. Pagrindinis masės matavimo vienetas yra [[kilogramas:id:1329]], sutrumpintai žymimas kg.
Kiekvienoje ląstelėje specialioje medžiagoje yra sukaupta informacija apie organizmo požymius, kuriuos jis paveldėjo iš tėvų ir perduos savo palikuonims. Mokslininkai pačią mažiausią tokios paveldimosios medžiagos dalelę pavadino genu. Nuo genų priklauso mūsų išvaizda, gabumai vienoje ar kitoje srityje, polinkis į ligas, net gebėjimas susukti liežuvį ir kt. Žmonės turi daug vienodų genų, tačiau kai kurie yra skirtingi. Visas genų rinkinys lemia tai, jog mes esame skirtingi. Genai yra paveldimi iš tėvų. Pusę savo genų vaikams perduoda mama, pusę – tėvas. Artimi šeimos nariai turi daug vienodų genų, todėl jų išvaizda yra panaši.
Mikroorganizmai yra labai maži, plika akimi nematomi gyvi padarėliai. Mikroorganizmams priskiriamų bakterijų kūną sudaro tik viena ląstelė, o virusų kūnas yra mažesnis net ir už ląstelę.