Išplėstinė paieška

Pipete vadinamas lašinamasis vamzdelis, naudojamas skysčio tūriui išmatuoti, paimti ir pripilti. Yra pipečių, skirtų tiksliam skysčio tūriui išmatuoti, ir tokių, kurios naudojamos mažiems skysčio tūriams paimti ir perpilti. Šiomis pipetėmis negalima tiksliai išmatuoti tūrio. Pastaraisiais metais laboratorijose naudojamos mechaninės pipetės su stūmokliais, leidžiančios gerokai tiksliau dozuoti skysčius.

Tai – Žemės išteklių: [[augalų:id:919]], [[gyvūnų:id:1010]], [[oro:id:384]], vandens ir pačios Žemės saugojimas nuo [[teršimo:id:541]] ir nereikalingo eikvojimo.

Medžio išsaugojimas nuo nukirtimo yra ne pavienio žmogaus reikalas. Gamtos apsaugos mokslas tyrinėja ir siūlo įvairius būdus, kaip visą Žemės gamtą išsaugoti nuo naikinimo ir teršimo. Tuo tikslu leidžiami tarptautiniai įstatymai, organizuojami specialūs renginiai. Siekiant išsaugoti gamtą, kuriami nacionaliniai parkai, draustiniai, rezervatai, kur ypač rūpinamasi gamta. Gamtosaugininkai rūpinasi vandens, oro, dirvožemio, apsauga nuo užteršimo, taip pat miškais.

Mergaičių lytinio brendimo metu pradėjus veikti [[kiaušidėms:id:1073]], kartą per mėnesį vienoje iš jų subręsta po [[kiaušialąstę:id:841]]. Subrendusi kiaušialąstė išrieda iš kiaušidžių ir patenka į [[kiaušintakį:id:1072]], kuriuo slenka gimdos link. [[Gimdos gleivinė:id:1079]] išbrinksta, joje atsiranda daug kraujagyslių. Taip [[gimda:id:842]] ruošiasi priimti ir maitinti apvaisintą kiaušialąstę. Jei kiaušialąstė neapvaisinama, ji žūva. Kartu suyra ir išbrinkęs gimdos gleivinės sluoksnis. Prasideda mėnesinės, trunkančios 2–6 dienas. Kraujas ir žuvusios ląstelės išteka pro [[makštį :id:1080]] į išorę. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu palaikyti švarius išorinius lytinius organus, naudoti tinkamus įklotus ar tamponus ir juos dažnai keisti.

[[Virinamas:id:992]] vanduo virsta [[garais:id:986]]. Kaitinant skystį, [[molekulės:id:294]] ima judėti visomis kryptimis vis greičiau ir greičiau. Kai kurios arčiau paviršiaus esančios molekulės įgyja tiek daug energijos, kad išlekia iš skysčio ir sudaro dujas – garus. Šaldomi vandens garai [[kondensuojasi:id:1187]], pavyzdžiui, veidrodžio paviršiuje. Sušalęs vanduo virsta ledu. Kad tai įvyktų, reikia vandenį atšaldyti – atimti šiluminę energiją ir sulėtinti molekulių judėjimą.

Tai kartaus skonio [[tirpalas:id:1197]], nudažantis [[indikatorius:id:1692]]. Gamtiniai indikatoriai, pavyzdžiui, raudonųjų kopūstų sultys, paveiktos šio tirpalo, tampa mėlynos.

Echolokacija – tai kūno padėties arba kūno greičio nustatymas naudojant didelio dažnio garsų aidą.

Jei sergate, gydytojas jums paskiria vaistų. Vaistai – bet kokia medžiaga, paruošta žmonėms gydyti ar skirta ligoms išvengti. Vaistai vartojami įvairiai: nuryjami, čiulpiami, suleidžiami, tepami ant odos, purškiami ar įkvepiami su oru. Vaistai gali būti pavojingi, todėl daugelio jų buteliukai parduodami su specialiais, sunkiai nuimamais dangteliais. Svarbu vartoti tik gydytojo paskirtus vaistus ir tik taip, kaip jis nurodė. Žmogui, išgėrusiam per didelę dozę vaistų, t. y. apsinuodijusiam, būtina kuo skubiau suteikti medicininę pagalbą. Labai svarbu tiksliai žinoti, kokiais vaistais buvo apsinuodyta, tikslų laiką, kada vaistai pateko į organizmą, ir išgertų vaistų kiekį.

[[Spermatozoidai:id:844]] į moters organizmą patenka per sueitį. Kad pasiektų [[kiaušialąstę:id:841]], jie turi nueiti ilgą kelią iš tėvo kūno į [[kiaušintakį:id:1072]]. Iš daugybės spermatozoidų, patekusių į moters kūną, apsivaisinimui reikalingas tik vienas. Kiaušintakyje spermatozoidas prasiskverbia į kiaušialąstę ir susidaro viena nauja ląstelė. Susiliejus abiejų ląstelių branduoliams, įvyksta apsivaisinimas. Apvaisinta ląstelė nuslenka į [[gimdą:id:842]] ir ten iš jos išsivysto kūdikis.

Kad [[augalai:id:919]] gerai augtų ir vystytųsi, reikia daug įvairiausių medžiagų. Esančiųjų dirvoje dažnai nepakanka, todėl augalai papildomai maitinami, tręšiami. Trąšos – tai įvairių augalams reikalingų [[medžiagų mišiniai:id:452]], pagerinantys augimą ir padidinantys derlių. Jos būna skystos ar kietos. Augalai trąšas įsisavina per šaknis arba lapus. Svarbu atsiminti, kad per didelis trąšų kiekis taip pat kenkia augalui ir gamtai.

Augalai, kaip ir gyvūnai, sudaryti iš ląstelių. Augalo ląstelės yra labai įvairios – skirtingos formos, nevienodo dydžio. Taip yra todėl, kad skirtinga jų paskirtis. Pavyzdžiui, vienose ląstelėse vyksta fotosintezė, kitos siurbia vandenį. Augalo ląstelė nuo [[gyvūno ląstelės:id:889]] skiriasi tuo, kad turi virš membranos esančią [[sienelę:id:590]]. Sienelė sutvirtina ląstelę. Augalų lapų ląstelėse gausu [[chloroplastų:id:1015]]. Tai žalios spalvos kūneliai, kuriuose vyksta fotosintezė. Visose augalų ląstelėse yra didelė [[vakuolė:id:591]], pilna ląstelės sulčių.

Kai [[širdis:id:536]] pumpuoja kraują po kūną, ji sukelia slėgio bangą, kuri verčia [[kraują:id:614]] tekėti kraujagyslėmis į organus ir audinius. Su kiekvienu širdies tvinksiu kraujospūdis pakyla, po to sumažėja iki kito tvinksnio. Jis kinta ir ilgesniais laikotarpiais, kai kūnas prisitaiko prie skirtingos veiklos. Sportuojant, jaudinantis jis pakyla, o ilsintis darosi mažesnis. Nuolatinis aukštas kraujospūdis gali pakenkti organams ir [[kraujagyslėms:id:616]]. Jei kraujospūdis yra per žemas, taip pat negerai. [[Organai:id:533]] gauna per mažai deguonies ir negali tinkamai dirbti. [[Nuolatinė mankšta:id:496]] ir sveika mityba padeda sustiprinti širdį ir išlaikyti tinkamą kraujospūdį.

Epidemija prasideda tuomet, kai [[užkrečiamoji liga:id:594]] ima sirgti vis daugiau žmonių. Ligas sukeliančius [[mikroorganizmus:id:593]] sergantys žmonės perduoda vieni kitiems čiaudėdami, kosėdami, per daiktus.

Tai [[medžiaga:id:1194]], gaunama iš medžių ir krūmų kamienų bei šakų. Ji naudojama statybai, kurui arba kaip žaliava popieriui gaminti. Mediena yra lanksti, gana kieta. Tai seniausias žmonijai žinomas [[atsinaujinantysis kuras:id:1224]].

Kaulų susijungimo vietos, per kurias žmogus gali lankstyti galūnes, judinti kitas kūno dalis, vadinamos sąnariais. Sąnariai dalyvauja darant beveik visus judesius – nuo maisto kramtymo iki bėgimo. Dėl sąnarių [[kaulai:id:469]] juda vienas kito atžvilgiu. Žmogaus kūne yra įvairių rūšių sąnarių ir kiekvienas jų suteikia kūnui lankstumo. Sąnariai yra nevienodi, pavyzdžiui, koją per kelį mes galime lankstyti tik pirmyn ir atgal, o ranką per riešą galime sukti aplink į vieną ir į kitą pusę.

Tai – mus supanti aplinka. Žemė, vandenys ir oras, Saulė ir visos planetos yra negyvoji gamta. Augalai, gyvūnai ir kiti organizmai yra gyvoji gamta.

Tai stiklas, kurio viena pusė padengta sidabro arba aliuminio sluoksneliu, gerai atspindinčiu į jį krintančią šviesą.

Buityje mums įprastą termometrą mokslininkai kūrė daugiau negu 100 metų. Termometro išradėju laikomas italų mokslininkas Galilėjas Galilėjus. Jis XVI a. pabaigoje pagamino prietaisą be [[skalės:id:1361]]. Toks prietaisas galėdavo tik parodyti, padidėjo ar sumažėjo [[kūno:id:657]] [[temperatūra:id:855]].

Vėliau mokslininkai tobulino šį G. Galilėjaus prietaisą. Didžiausias patobulinimas buvo skalės sukūrimas. Tokią skalę pasiūlė švedų mokslininkas Andersas Celsijus. Jis pasirinko skalėje du taškus – ledo tirpimo ir vandens virimo. Juos pažymėjo 0 ir 100. Tarpą tarp šių taškų padalijo iš 100 ir gavo vieno [[laipsnio:id:1363]] vertę. Ši skalė, gavusi Celsijaus vardą, naudojama ir dabar.

Kerpės labai jautriai reaguoja į aplinkos (ypač oro) užteršimą. Labiausiai joms kenkia ore esančios rūgštys. Rūgštys susidaro tada, kai deginant kurą išsiskiriančios medžiagos susijungia su ore esančiu vandeniu. Pagal tai, ar tam tikroje vietoje yra kerpių, galima spręsti apie oro užteršimą. Pasidairykite vietovėje, kurioje gyvenate. Kiek kerpių auga joje? Kokios jos spalvos ir formos? Reikia stebėti kerpes, augančias ant sienų, akmenų ir medžių. Oranžinės ar pilkai žalios, panašios į žiauberes, kerpės rodo, kad oras yra užterštas. Krūminės pilkai sidabrinės spalvos kerpės auga tik tose vietovėse, kur oras yra švarus.

Bičių pienelis yra bičių darbininkių žandų ir ryklės liaukų išskyros, kuriomis maitinamos lervutės ir bičių motinėlė. Tai rūgštoka, grietinės tirštumo, balta su gelsvu atspalviu, specifinio aitroko skonio medžiaga.

Bičių pienelis dabar nuosekliai tyrinėjamas, nustatoma jo nauda žmogui. Jis naudojamas pramonėje, medicinoje ir kosmetikoje. Bičių pienelyje gausu baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mikroelementų ir kitų vertingų maistinių medžiagų.