Žvelgdami į nakties dangų, žvaigždes galime suskirstyti į tam tikras grupes. Žvaigždynas – tai grupė [[žvaigždžių:id:681]], esančių tam tikrame dangaus plote ir sudarančių tam tikrą įsivaizduojamą žvaigždžių piešinį. Trimatėje kosmoso erdvėje šios žvaigždės dažniausiai yra nesusijusios, todėl juda skirtingai ir žvaigždynų išvaizda laikui bėgant kinta.
Senovėje žmonės, žiūrėdami į dangų, kai kurias žvaigždžių grupes (žvaigždynus) siejo su tam tikrais simboliais. Dažniausiai tokie simboliai buvo mitiniai veikėjai arba gyvūnai.
Pirmieji susisteminti žvaigždynus siekė senovės graikai – Hiparcho kataloge minimi 49 žvaigždynai. 1922 m. Tarptautinė astronomų sąjunga patvirtino dabar naudojamą žvaigždynų sąrašą. Jame yra 88 žvaigždynai.
Pirštais dažnai liečiamės prie įvairių daiktų. Kad neslystų, jų paviršių dengia tankios, mažesnės nei 1 mm aukščio raukšlelės. Nelygus paviršius padidina trintį ir padeda pirštams lengviau sugriebti daiktus. Raukšlelės išsidėsčiusios būdingais linijų piešiniais, kurie kiekvieno žmogaus [[odoje:id:1659]] vis kitokie. Jose yra prakaito latakėlių, todėl, palietus kokį nors paviršių, ant jo lieka žymė, vadinama pirštų atspaudais.
Oda – didžiausias žmogaus organas. Suaugusio žmogaus oda sveria apie 5 kilogramus. Oda saugo vidinius organizmo audinius nuo pažeidimų, neleidžia išgaruoti vandeniui. Paviršinis odos sluoksnis nuolat dėvisi. Susidėvėjusias ląsteles pakeičia naujos. Odoje yra labai daug receptorių, kurie jaučia prisilietimą, skausmą, šilumą, šaltį. Oda dar gali reguliuoti kūno temperatūrą. Joje gaminasi vitaminas D, kurio reikia kaulams, kad jie būtų sveiki.
Rūkas – tai vanduo. Kokiu būdu vanduo pasklinda po kambarį? Atsakymas paprastas. Į vonią prileidžiama daug karšto vandens, kuris garuoja. Kai oras prisotinamas garų, vandeniui tenka kondensuotis – pereiti iš dujinės būsenos į skystąją.
Lietus – tai krituliai, kuriuos sudaro iš debesų į Žemės paviršių krintantys atskiri vandens lašai. Lietus yra labai svarbus vandens apytakos rato reiškinys. [[Išgaravęs:id:986]] vanduo lyjant krinta atgal į Žemę, o iš ten šaltiniais ir upėmis grįžta į vandenynus ir požeminius vandenis. Lietus, kurio lašeliai labai maži, vadinamas dulksna.
Stemplė yra raumeninis vamzdelis, jungiantis burną su skrandžiu. Nurytas maistas kelias sekundes keliauja iki skrandžio. Stemplės ir kitų virškinimo organų sienelės, susitraukinėdamos banguojančiais judesiais, stumia maistą.
Deginant [[kurą:id:385]], į orą patenka daug įvairių medžiagų. Kai kurios iš jų yra nuodingos ir pavojingos žmogui. Mieste, kur daug automobilių ir gamyklų, oro tarša didesnė negu kaime. Vėjas maišo orą ir [[teršalai:id:540]] pasiskirsto po visą [[aplinką:id:522]]. Žalieji augalai valo orą.
Žuvis neturi [[ausų:id:530]]. Sklindančius vandenyje [[garsus:id:1246]] žuvys girdi gerai – [[garso bangos:id:1165]] lengvai pereina per audinius, sužadina plaukimo pūslėje esančio oro [[virpėjimą:id:1256]] ir iš ten pasiekia ausies labirintą, vadinamą vidine ausimi.
Palydovas – tai kūnas, skriejantis aplink [[planetą:id:682]]. Palydovai gali būti gamtiniai ir dirbtiniai, pavyzdžiui, Mėnulis yra gamtinis Žemės palydovas, o kosminė stotis, kuri sukasi aplink Žemę, – dirbtinis Žemės palydovas.
Tai balta šviesa, išskaidyta į septynių skirtingų spalvų juostą. Saulės šviesa yra baltos spalvos. Tokios [[šviesos spindulys:id:779]], praėjęs pro stiklinę [[prizmę:id:785]], išskaidomas į šviesos spektrą, kurį sudaro septynios spalvos: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė. [[Vaivorykštė:id:790]] taip pat yra sudaryta iš šių spalvų juostų.
Šilumos laidininkai – medžiagos, kurios gerai praleidžia [[šilumą:id:416]]. Nuo karštos arbatos įšyla ir metalinio šaukštelio kotelis, nes metalais šiluma plinta greitai. Todėl metalai laikomi gerais šilumos laidininkais. Palietus metalas atrodo šaltas. Kadangi metalas yra geras šilumos laidininkas, šiluma iš rankos sklinda į jį. Taigi ne metalas yra šaltas, o mūsų ranka praranda šilumą.
Puodai gaminami iš metalo, nes jis gerai praleidžia šilumą, kurios reikia valgiui išvirti. Radiatoriai gaminami iš metalo, kad kuo geriau vandens šilumą perduotų kambario orui.
Geriausiai pažįstami yra kepurėtieji grybai, kuriuos renkame miške. Ant sužeistų medžių auga grybai kempinės, o ant užsilikusios duonos riekelės – grybas [[pelėsis:id:635]]. Šviežiai duonai iškepti reikia kitų grybų – [[mielių:id:634]].
Visi grybai, kaip ir [[gyvūnai:id:1010]], negali patys pasigaminti [[maisto medžiagų:id:1739]], nes nevykdo [[fotosintezės:id:632]]. Kitaip negu gyvūnai, grybai yra nejudrūs ir siurbia maisto medžiagas iš aplinkos. Visi gyvūnai yra [[daugialąsčiai:id:1229]], o tarp grybų yra ir vienaląsčių organizmų.
Galaktikos – tai dėl veikiančios milžiniškos traukos jėgos susispietusios [[žvaigždžių:id:681]] grupės. Galaktikos išsibarsčiusios po visą Visatą. Jas sudaro nuo 10 milijonų iki trilijono žvaigždžių, besisukančių aplink galaktikos centrą.
Astronomai nustatė, kad kosmose yra iki 100 milijardų įvairių formų ir dydžių galaktikų. Vienos galaktikos yra netaisyklingos formos, kitos – apvalios, trečios – spiralinės. Mes gyvename Paukščių Tako Galaktikoje.
Ant viryklės normaliomis (įprastomis) sąlygomis puode verda vanduo. Jo temperatūra 100 °C. Tai daug ar mažai? Palyginkime. Žvakės liepsnos temperatūra siekia 1600 °C. Elektrinė plytelė įkaista iki 60–800 °C, o elektros lemputės siūlelis – iki 2500 °C temperatūros. Todėl lempučių siūlelis gaminamas iš metalo, kuris lydosi dar aukštesnėje temperatūroje.
Saulės paviršiaus temperatūra siekia 5500 °C, o jos viduje – net 15 milijonų °C.
Yra ir labai žemų temperatūrų. Žemiausia temperatūra Žemėje – –88 °C, o Merkurijuje naktį temperatūra nukrinta iki –170 °C.
Ar temperatūra turi ribas? Žemiausia temperatūra laikoma –273 °C, o kokia gali būti aukščiausia temperatūra, dar nežinome.
Beveik viskas, kas mus supa gyvenime, yra dažyta – pastatai, automobiliai ir t. t. O dažoma norint jiems suteikti reikiamą išvaizdą ir siekiant, kad jie būtų patvaresni. Gražiai ir tinkama spalva nudažyti daiktai visada džiugina akį.
Dažai yra sudėtingas įvairių medžiagų mišinys. Senovėje dažai būdavo gaminami tik iš natūralių medžiagų. Pavyzdžiui, finikiečiai buvo vieninteliai, kurie žinojo, kaip iš murikinės sraigės kiaukutų galima pagaminti purpurinius dažus. Šie dažai buvo ypač gražūs, bet labai brangūs. Dažai taip pat buvo gaminami iš augalų ir uolienų – jų milteliai maišyti su aliejumi. Daugelis šiuolaikinių dažų gaminami iš dirbtinių medžiagų.
Lapai – tai augalo organai, kuriuose vykstant fotosintezei gaminamos maisto medžiagos. Lapai turi mažas angeles, pro kurias patenka fotosintezei reikalingas anglies dioksidas, išskiriamas deguonis ir išgarinamas vandens perteklius.
Internetas – tai pasaulinė kompiuterių sistema, kuria naudodamiesi žmonės keičiasi informacija. Kaip ieškoti informacijos internete? Svarbu žinoti, ko ieškoti. Surasti informaciją jums padės elektroninės paieškos sistemos. Jeigu nežinote tikslaus internetinio adreso, paieškos serverio laukelyje surinkite jus dominančios temos reikšminį žodį ar frazę, pvz., gyvūno ar medžiagos pavadinimą, ir per keletą sekundžių jums bus pateikta svetainių, kuriose yra informacijos jūsų nurodyta tema, sąrašas. Norėdami gauti tikslesnes nuorodas, naudokite kuo konkretesnius reikšminius žodžius ar frazes.
Taip vadinama [[vandens:id:1370]] kelionė iš vandens telkinio į [[orą:id:384]] ir grįžimas atgal į žemę veikiant Saulės [[šilumai:id:416]]. Per šią kelionę keičiasi vandens būsenos. Vanduo, veikiamas Saulės energijos, iš žemės, upių ir kitų vandens telkinių garuoja, kyla į atmosferą, vėliau vėsta ir kondensuojasi sudarydamas debesis. Susikaupus dideliam kiekiui vandens kondensato, ima lyti arba snigti. Lietus ar sniegas krinta į žemę, papildo upes, ežerus, sudrėkina žemę. Ši vandens kelionė ratu yra amžina.