Gamtoje viskas keičiasi. Daugybės kadaise egzistavusių gyvūnų ir augalų šiandien nėra. Kodėl? Gyvos būtybės, nesugebančios prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų, neišgyvena. Jos pralaimi kovą dėl maisto, gyvenamosios vietos ar neišvengia priešų. Kitaip pasakius, [[gamtinė atranka:id:898]] veikia jų nenaudai. Išlieka geriausiai prisitaikiusieji.
Toks pamažu vykstantis gyvų būtybių keitimasis ir naujų, labiau prisitaikančių atsiradimas vadinamas evoliucija. Kartais [[fosilijos:id:1018]] padeda atkurti kai kurių gyvūnų evoliucijos kelią. Organizmai kinta ir dabar, tik mūsų gyvenimas yra per trumpas, kad tai pastebėtume.
Geriausiai [[garsas:id:1246]] sklinda [[kietaisiais kūnais:id:443]]. Kuo medžiaga yra tankesnė, tuo garso [[greitis:id:666]] joje yra didesnis. Stiklu garsas sklinda tris kartus greičiau negu oru. Metalai – labai geri garso laidininkai. Garso greitis plienu yra 15 kartų didesnis negu oru. Priglaudus ausį prie geležinkelio bėgių, galima išgirsti artėjančio traukinio ratų dundesį, nors jo mes net nematome ir atsistoję negirdime.
Kai debesų temperatūra žemesnė už nulinę ir juose daug drėgmės, susiformuoja sniego kristalai. Vandens garai ir ištirpę kristalai sudaro snaiges. Snaigės susiformuoja skirtingomis sąlygomis, todėl jos skiriasi viena nuo kitos. Kaip nėra dviejų visiškai vienodų žmonių, taip nėra ir dviejų vienodų snaigių. Snaigės gali būti adatos, šešiabriaunio ritinio, plokštelės, medžio ir žvaigždės formos, retkarčiais pasitaiko dviejų žvaigždžių, sujungtų ledo kristalėliu, formos snaigės. Esant labai šaltam orui, susidaro mažos snaigės, esant šiltesniam – didesnės.
Turbina yra ant ašies užmautas ratas su mentėmis. Šiluminėse elektrinėse turbinos ratą suka garai, hidroelektrinėse – vanduo, vėjo elektrinėse – vėjas. Turbinos sujungiamos su elektros generatoriumi, kuris judėjimo energiją paverčia elektros energija.
Priemonių, reikalingų dėmėms išvalyti, galima rasti ir namuose. Pavyzdžiui, „Coca-cola“ – tai ne tik gaivusis gėrimas, bet ir puiki priemonė, šalinanti riebalų dėmes. Jei ant drabužio atsirado riebalų dėmė, pirmiausia įmerkite ją į „Coca-colą“. Kai dėmė pakankamai sušlampa, užpilkite ant jos valiklio ir drabužį išplaukite skalbimo mašinoje.
Acto ir skalbimo miltelių mišinys puikiai valo kreidos dėmes. Pelėsių dėmes galima išvalyti citrinų sultimis. Vaisių, uogų, vyno dėmes geriausia valyti tuoj pat ant dėmės užberiant valgomosios druskos. Mėlynių uogienės nešvarumus išvalysite, jeigu suteptą audinį palaikysite citrinų rūgšties tirpale ar rūgpienyje. Rašalo dėmes galima valyti įvairiai, atsižvelgiant į rašalo spalvą ir drabužio pluošto sudėtį. Ant šviežios rašalo dėmės, nesvarbu, ant kokio audinio ji užtiško, reikia užpilti valgomosios druskos, kad ji rašalą sugertų. Nusidažiusi druska pakeičiama nauja ir užpilama citrinų rūgšties. Tušinuko arba klijų dėmes greitai pašalinsite švelniai įtrynę į jas dantų pastos, po to išskalbę kaip įprasta. Taip pat iš audinio tušinuko dėmes lengvai pašalinsite odekolonu. Kraujo dėmelei išvalyti galima naudoti ir vandenilio peroksido tirpalą (jo galima įsigyti vaistinėse). Užpylę ant dėmės, truputį palaikykite kol išputos, tada išskalaukite vandenyje.
Kuo skubiau pradėsite valyti dėmę, tuo lengviau ją išvalysite, nes tuo mažiau dėmė bus įsigėrusi į audinį.
Taip vadinamas vanduo, turintis mažai jame ištirpusių druskų. Gėlasis vanduo naudojamas maistui gaminti, žemės ūkyje, pramonėje. Gėlojo vandens atsargos Žemėje katastrofiškai mažėja.
[[Akys:id:527]] yra jautrios ir mechaniniams pažeidimams, ir įvairioms ligoms. Dažnai akių negalavimus sukelia akių pervargimas, regos higienos taisyklių nesilaikymas. Akims labai kenkia saulės skleidžiami ultravioletiniai spinduliai. Dėl ilgalaikio šių spindulių veikimo susidrumsčia lęšiukas ir pablogėja rega.
Norėdami, kad akys būtų sveikos ir gražios, tiesiog privalome laikytis tam tikrų nesudėtingų taisyklių ir jas saugoti. Pirmiausia reikia tinkamai parengti savo darbo vietą. Jei dirbate prie nepakankamai apšviesto rašomojo stalo arba pernelyg ryškios, tiesiai į akis krintančios šviesos, – kenčia akys. Lempa turi stovėti iš kairės ir tolygiai apšviesti didelį darbo stalo plotą.
Darbo stalą geriausia pastatyti šviesioje vietoje prie lango. Geriau, jei langas yra kairėje stalo pusėje.
Mokantis ar dirbant, nedera nuleisti galvos, palinkti visu kūnu ar laikyti knygas ir sąsiuvinius pritraukus prie pat veido. Per didelis palinkimas prie knygos, jeigu tampa įpročiu, gali skatinti trumparegystę. Nuotolis nuo akių iki knygos turėtų būti 35-40 centimetrų. Knygą geriausia laikyti ne gulsčią, o pakeltą 45 laipsnių kampu, statmenai jūsų žvilgsniui.
Per ilgai žiūrint televizorių ar dirbant kompiuteriu, akys taip pat pavargsta, tad reikia leisti joms pailsėti.
Tai įvairūs indai, reikalingi tyrimams atlikti, medžiagoms, įvairiems [[tirpalams:id:1197]] laikyti. Jei šie indai yra stikliniai, jie paprastai būna atsparūs karščiui.
Kaulai dažniausiai lūžta nuo smūgio, kritimo ar suspaudimo. Lūžusį kaulą būtina laikyti gipsiniame tvarstyje, kad jis nejudėtų ir tinkamai suaugtų. Lūžęs kaulas suauga lūžio vietoje dalijantis kaulo ląstelėms. Kad kaulai būtų tvirtesni, reikia valgyti daugiau kalcio turinčio maisto ir mankštintis.
Plaučiai yra iš mažų pūslelių sudarytas [[kvėpavimo:id:633]] organas. Plaučiuose iš įkvėpto oro [[deguonis:id:526]] patenka į kraują, o šis išnešioja jį po visą organizmą. Iš kitų organų kraujas į plaučius atneša nereikalingą [[anglies dioksidą:id:381]]. Jį mes iškvepiame kartu su plaučiuose likusiu oru.
Taip vadinama vieta, kur žmonės atlieka įvairius [[tyrimus:id:1095]] ir stebėjimus, naudojasi laboratoriniais indais ir prietaisais. Laboratorijoje dažnai yra daug įvairių pavojaus šaltinių, todėl norint jų išvengti būtina itin atidžiai ir atsargiai elgtis. Prieš pradėdamas dirbti laboratorijoje žmogus turi susipažinti su [[saugaus elgesio:id:1217]] taisyklėmis, žinoti medžiagų žymėjimo ženklus.
Nuo seniausių laikų žmonės kramtė kažką panašaus į mums įprastą kramtomąją gumą. Teigiama, kad kramtomoji guma stiprina veido raumenis, valo burną, panaikina nemalonų kvapą, tačiau ji kartais būna kai kurių nemalonumų priežastis. Nepatartina: kramtyti gumą nevalgius, esant tuščiam skrandžiui, – tai gali būti skrandžio opos atsiradimo priežastis; kramtyti gumą valgant, ypač jei maisto produktuose yra riebalų. Kramtomoji guma negali visiškai nuvalyti dantų apnašų, – jos pernelyg kibios jai. Nedidele išimtimi galėtų būti guma, turinti kietų granulių. Jos gali truputį „pagrandyti“ dantų paviršių. Bet nė viena kramtomoji guma negali pakeisti dantų pastos.
Kreida yra minkšta, balta medžiaga. Ji susidarė per milijonus metų iš jūroje gyvenusių mikroskopinių [[organizmų:id:1786]] liekanų – kiautų ir kaulų. Organizmams žuvus, jų skeletai nusėsdavo jūrų dugne. Taip, laikui bėgant, susiklostė dideli kreidos klodai. Kreida naudojama statybinių medžiagų pramonėje, taip pat mokykloje rašyti ant lentos.
[[Įelektrinimo:id:1144]] reiškinius žmonės pastebėjo labai seniai, kai dar nebuvo stiklinių ir plastikinių medžiagų. Senovės graikų mokslininkai atrado, kad [[gintaro:id:1154]] gabalėlis, patrintas vilna arba kailiu, traukia įvairius kūnus. Graikiškai „gintaras“ yra „elektron“. Iš šio žodžio ir kilo pavadinimas „elektra“.
Tamprieji kūnai – tai [[kūnai:id:657]], kurie suspausti ar ištempti atgauna pradinę formą. Pavyzdžiui: guminis kamuoliukas, spyruoklė, metalinė liniuotė.
Sveika mityba yra tuomet, kai organizmas gauna visų jam reikalingų medžiagų ir pakankamai energijos. Be [[angliavandenių:id:639]], [[riebalų:id:640]] ir [[baltymų:id:638]], dar turime gauti apie 40 skirtingų mineralinių medžiagų ir vitaminų. Energijos per dieną organizmas iš maisto turi gauti tiek, kiek jos išeikvoja.