Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Laboratorija Testai Žinynas
Gamtos tyrimai



Organizmų sandara ir funkcijos



Gyvybės tęstinumas ir įvairovė



Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus



Medžiagų sudėtis ir savybės



Medžiagų kitimai



Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas



Judėjimo ir jėgų pažinimas



Energijos ir fizikinių procesų pažinimas



Žemės ir Visatos pažinimas



Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Išplėstinė paieška

Išplėstinė paieška

Įrašykite paieškos žodžius.
Ieškoma pagal žodžius, kurių kiekvieną sudaro trys ar daugiau simbolių.

Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje pateikiamos mokymosi medžiagos.

Valgomoji druska – gamtoje randama [[kristalinė:id:1412]] medžiaga. Pagal gavybos būdą ji yra kelių rūšių: iškastinė, gaunama iš druskos akmens klodų; nuosėdinė, gaunama iš sūriųjų ežerų ir jūrų dugno; jūros druska, gaunama natūraliai garinant saulėje ir vėjyje jūros ar sūriųjų ežerų vandenį. Jūros druskoje randama net 80 elementų. Dauguma jų yra labai reikalingi žmogaus organizmui. Todėl ji vertingiausia ir brangiausia. Lietuvoje maistui daugiausiai sunaudojama iškastinės druskos.
Momentinis [[greitis:id:666]] – tai greitis tam tikru laiko momentu.
Tai medžiagos buvimo būdas. Dažniausios yra trys medžiagos būsenos: [[kietoji:id:443]], [[skystoji:id:444]] ir [[dujinė:id:292]]. Būseną lemia medžiagos dalelių ([[atomų:id:293]] arba [[molekulių:id:294]]) energija ir tarpusavio trauka. Medžiagos yra kietosios, jei traukos jėgos didelės ir dalelės negali laisvai judėti. Mažėjant traukai ir didėjant dalelių energijai, medžiagos būsena keičiasi į skystąją arba dujinę.
[[Kristalinė:id:1412]], kieta, balta [[medžiaga:id:1194]], sūraus skonio, gerai tirpstanti vandenyje. Visais laikais druskos Lietuvoje nebuvo ir dabar ji tebėra įvežama iš kitų šalių prekė. Žmonija druską maistui vartoja jau labai seniai. Senovėje ši medžiaga buvo svarbus mainų ir prekybos objektas tarp valstybių ir teikė šalims nemažą pelną. Iškasamos druskos klodus suformavo prieš milijonus metų nusekusios druskingos jūros. Apie 30 proc. pasaulyje suvartojamos druskos gaunama iš druskingų jūrų, ežerų išgarinus vandenį.
Gira – vienas iš Lietuvos (baltų) nacionalinių gėrimų. Ji taip pat laikoma rusų nacionaliniu gėrimu. Lietuviai gamindavo ir vartodavo daug giros rūšių. Yra surinkta per 100 originalių įvairiausių giros receptų, kurie siekia net XVI amžių. Giros gydomosios savybės buvo žinomos jau gilioje senovėje. Mūsų protėviai gira ir troškulį malšindavo, ir gydydavosi, net prieš mūšius su priešais girą gerdavo tam, kad stipresni ir žvalesni būtų, ja buvo plaunamos žaizdos ir dėl to greičiau sugydavo. Siekiant, kad veido oda būtų glotnesnė, skaistesnė ir stangresnė (nebūtų raukšlių), anksčiau girą ne tik gerdavo, bet ja ir prausdavosi, joje maudydavosi.
Žemė, judėdama orbita aplink Saulę, taip pat sukasi apie savo ašį. Vieną kartą apie savo ašį ji apsisuka per 23,9 valandos. Žemės ašis yra įsivaizduojama tiesi linija, einanti per Žemės centrą ir du jos paviršiaus taškus, vadinamus Žemės ašigaliais. Dėl sukimosi Žemės rutulys yra truputį suplotas, nes besisukančios Žemės dalys stengiasi nutolti nuo sukimosi ašies. Taškai, esantys tiesioje linijoje, kuri jungia ašigalius, Žemei sukantis nejuda, o visos kitos rutulio dalys sukasi įvairiu [[greičiu:id:666]]. Didesniu greičiu sukasi tos Žemės rutulio dalys, kurios yra toliau nuo sukimosi ašies, t. y. Žemės pusiaujuje. Pati Žemė sukasi tolygiai, be postūmių ir trūkčiojimų. Su Žeme kartu sukasi visa, kas yra arti jos paviršiaus, taip pat oras. Niekas netrukdo Žemės judėjimui, todėl mes nejaučiame Žemės sukimosi.
Tikriausiai matėte žalius ar oranžinius kerpių lopinius, augančius ant sienų ar akmenų. Miške jos auga greta samanų arba driekiasi nuo medžių lyg žalsvai pilkšvi kaspinai, todėl žmonės kerpes painioja su samanomis. Kerpės nėra [[augalai:id:919]]. Kerpės kūnas susideda iš [[grybo:id:631]] ir [[dumblio:id:925]], kurie teikia vienas kitam augimui reikalingų medžiagų. Grybas ir dumblis kerpėje yra partneriai. Dumbliai fotosintezės būdu gamina maistą grybams, o grybai teikia vandenį dumbliams.
Celsijaus laipsnis yra temperatūros matavimo vienetas.
Taip vadinama ant vieno stiebo augančių žiedų grupė. Žiedynų yra daug rūšių, skiriasi žiedų išsidėstymo tvarka. Vienų augalų žiedynas panašus į skėtį, kitų – į šluotelę ar burbuolę.

Termometrai – tai prietaisai, skirti [[temperatūrai:id:855]] matuoti. Dažniausiai naudojami skysčio termometrai. Jie pripildyti gyvsidabrio arba nuspalvinto alkoholio. Šildomas skystis plečiasi ir kyla termometro vamzdeliu. Skysčio stulpelio aukštis parodo temperatūrą.

Temperatūra matuojama [[Celsijaus:id:858]] laipsniais. Tik nedaugelis šalių (pvz., JAV) temperatūrai matuoti naudoja [[Farenheito skalę:id:857]].

Termometrų gali būti labai įvairių. Jais galima labai tiksliai išmatuoti ir labai aukštas, ir labai žemas temperatūras.

Senti pradedama nesulaukus 40 metų. Metams bėgant, ląstelių kiekis kūne po truputį mažėja. Žuvusių ląstelių nebepakeičia naujos, o gyvos „pavargsta“, jų veikla sulėtėja. Pradeda keistis ir žmogaus išvaizda. Žyla plaukai, oda praranda elastingumą, raukšlėjasi, kūnas darosi mažiau lankstus, dažnai pablogėja regėjimas. Tačiau žmogus nenustoja gyventi visaverčio gyvenimo. Jis prisitaiko prie amžiaus ypatumų ir toliau gali užsiimti mėgstama veikla, bendrauti, daugiau laiko skirti poilsiui.
Saulėgrįža vadinami du laiko momentai žiemą ir vasarą: vasaros saulėgrįža ir žiemos saulėgrįža. Vasaros saulėgrįža Šiaurės pusrutulio gyventojai laiko birželio 22 d. Tai yra astronominės vasaros pradžia, ta diena yra ilgiausia metų diena, o naktis – trumpiausia metų naktis. Pietų pusrutulio gyventojams birželio 22-osios naktis būna ilgiausia, o diena – trumpiausia, tai jie laiko astronominės žiemos pradžia. Po birželio 22 d. Saulė „apsigręžia“ ir Šiaurės pusrutulyje ima trumpinti savo dienos kelią – dienos pradeda trumpėti, o naktys ilgėti. Šiaurės ašigalyje Saulė nenusileidžia, o Pietų ašigalyje visiškai nepasirodo virš horizonto. Žiemos saulėgrįža Šiaurės pusrutulio gyventojams yra gruodžio 22 d. – tai astronominės žiemos pradžia. Saulės kelias virš horizonto būna trumpiausias, naktis – ilgiausia, o diena – trumpiausia. Pietų pusrutulio gyventojams atvirkščiai: naktis – trumpiausia, o diena – ilgiausia.
Žaibolaidis – įrenginys, saugantis pastatą nuo žaibo sukeliamos žalos. Jis gaminamas iš metalo, būna aukštesnis už pastatą, įrengiamas ant pastato arba šalia jo. Žaibas trenkia ne į patį pastatą, o į žaibolaidį, kuriuo elektros krūvis nuteka į žemę.
Stuburo iškrypimas dažniausiai prasideda [[paauglystės:id:824]] metais, nes tuo metu augama labai sparčiai. Šis sveikatos sutrikimas atsiranda, jei sėdima netaisyklingai ir persikreipus, miegama labai minkštoje lovoje, ant vieno peties nešiojama kuprinė. Stuburui iškrypus, žmogaus pečiai ir klubai gali būti nelygiagretūs, dėl šonkaulių pasislinkimo gali išaugti kupra. Stuburo iškrypimas, atsirandantis paauglystėje dėl netaisyklingos laikysenos, dažniausiai neprogresuoja ir išnyksta pakoregavus laikyseną, darant fizinius pratimus.
Tai tokie augalai, kurių [[lapai:id:1321]] žaliuoja visus metus. Tai eglės, pušys, kadagiai ir kiti. Jų lapai – spygliai krinta pakaitomis, užaugus naujiems, todėl šie augalai niekada nebūna pliki.
[[Energijai:id:412]] būdinga viena labai įdomi savybė – ji iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Energijos negalima pagaminti ar sunaikinti. Ją galima tik pakeisti kitos rūšies energija. Visų rūšių energija, esanti mūsų aplinkoje, gali virsti kitų rūšių energija. Pavyzdžiui, vėjo energija virsta malūno sparnų [[judėjimo energija:id:659]], degalų energija – automobilio judėjimo energija. Kiekvieną kartą energijai kintant, išsiskiria šiek tiek [[šilumos:id:416]]. Kartais tai yra naudinga, o kartais – ne, nes šildo aplinką. Beveik visos Žemėje vartojamos energijos pradinis šaltinis yra Saulė.
Taisyklės, kurių reikia laikytis dirbant su medžiagomis, prietaisais ir tyrinėjant aplinką, kad būtų išvengta nelaimių.
Nusilpus regėjimui, akyje matomo [[daikto atvaizdas:id:780]] susidaro priešais tinklainę arba už jos. Toks atvaizdas būna neryškus. Regėjimui pagerinti naudojami papildomi [[lęšiai:id:782]]: akiniai arba kontaktiniai lęšiai, įdedami priešais akies lęšiuką. Tada atvaizdas susidaro ant tinklainės ir būna aiškus.
Tai kūgio formos indas, naudojamas [[skysčiams:id:444]] perpilti, [[filtravimo:id:453]] įrenginiui sumontuoti.
Kraujas yra raudonos spalvos, savito kvapo, šiek tiek sūrokas skystis. Kiekvienas kraujo lašelis per dieną apkeliauja žmogaus kūną maždaug tūkstantį kartų. Tekėdamas kraujagyslėmis, kraujas į organus nuneša [[maisto medžiagų:id:1739]] ir [[deguonies:id:526]], o iš organų išneša nereikalingas medžiagas, kurias reikia pašalinti iš organizmo. Pusė kraujo yra sudaryta iš [[ląstelių:id:1506]], likusi dalis yra [[plazma:id:1053]]. Kraujo plazmą sudaro vanduo ir jame ištirpusios medžiagos, todėl kraujas yra skystas.