Išplėstinė paieška

Berniukams [[paauglystė:id:824]] ir [[lytinis brendimas:id:823]] prasideda maždaug 12–14 gyvenimo metais, t. y. vėliau negu mergaitėms. Jie gerokai ūgteli, paplatėja pečiai ir krūtinė, sustiprėja raumenys. Ant veido, pažastyse, ant gaktos ir kartais ant krūtinės pradeda augti plaukai. Keičiasi balsas – tampa žemesnis. Padidėja varpa ir [[sėklidės:id:843]], jose pradeda gamintis spermatozoidai.

Orbita – tai linija, kuria juda [[planeta:id:682]] apie [[žvaigždę:id:681]] arba [[palydovas:id:684]] apie planetą. Pavyzdžiui, Žemės orbita aplink Saulę yra truputį ištemptas apskritimas.

Spygliuočiais vadinami medžiai ir krūmai, kurių lapai yra virtę spygliais. Žinomiausi spygliuočiai – eglės, pušys, maumedžiai, kadagiai ir tujos.

Žmogus yra [[vartotojas:id:406]]. Kad išgyventų, jo kūnas nuolat turi gauti maisto medžiagų. Su maistu žmogus gauna vandens ir įvairių maisto medžiagų: baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Vienas maisto medžiagas organizmas panaudoja ląstelėms susidaryti, kitas – energijai gauti, dar kitas – viso organizmo veiklai reguliuoti.

Nuo maisto kokybės ir jame esančių reikalingų medžiagų priklauso žmogaus darbingumas, sveikata, gyvenimo trukmė. Valgymas yra ne tik būtinybė, bet ir malonumas, svarbi šeimos gyvenimo, švenčių dalis.

Muilas – nuo seniausių laikų žinoma pagrindinė higienos priemonė. Visa muilo išradimo garbė tenka Antikos laikų gydytojui Galenui, gyvenusiam II a. pr. Kr. Žlugus Romos imperijai, barbarai nejautė didelio poreikio rūpintis savo kūno ir drabužių švara. Muilas buvo pamirštas ilgus šimtmečius, o tai padėjo plisti epidemijoms, siautėjusioms Europoje Viduramžiais. Pamažu muilo gamyba paplito, o jo populiarumas išaugo. Po to, kai prancūzų mokslininkas Luji Pasteras XIX a. nustatė, kad ligas sukelia bakterijos, asmeninės higienos svarba tapo visiems akivaizdi. Prancūzai M. Bertlo ir E. Ševriolis nustatė muilo sudėtį ir jį pagamino. Tuomet buvo pradėta masinė muilo gamyba. Nuo to laiko tai – būtina priemonė, be kurios neapsieina nė vienas vonios kambarys visame pasaulyje.

Muilas gaminamas iš gyvūninių ir augalinių riebalų, taip pat cheminių sudedamųjų dalių: šarmų, kvapniųjų medžiagų ir įvairių priedų. Geriausiai mūsų odai tinka neutralios reakcijos muilas, nes jis tausoja odą. Kokį naudosite muilą – kietąjį ar skystąjį, – neturi esminės reikšmės, svarbu pritaikyti jį savo odos tipui ir apskritai nepamiršti jo naudoti.

Kokia medžiaga yra voratinklinis šilkas? Pagal savo sudėtį, tai – baltymas. Kaip ir plačiai žinomas natūralus šilkas, voratinklinis šilkas yra labai plona, tvirta ir elastinga medžiaga. Dėl savo sudėties voratinklinis šilkas, net būdamas labai plonas, sugeba atlaikyti didelę apkrovą – išlaikyti sunkius krūvius ir nenutrūkti. Grobiui gaudyti tinka tik drėgnas voratinklis. Norint palaikyti drėgną šilką, jis yra apgaubiamas plonu, gerai vandenį sugeriančiu ir išlaikančiu sluoksniu. Voratinklinis šilkas vorui gali tarnauti ir kaip judėjimo priemonė. Jauni voriukai pavasarį, o ypač rudenį, plinta oro srovėmis ir voratinklinėmis šilko gijomis. Tai yra vienas pagrindinių vorų plitimo gamtoje būdų, nes kojomis vorai gali nukeliauti tik nedidelius atstumus.

Notacija yra ženklai muzikos [[garsams:id:1246]] užrašyti, kad muzikantas arba dainininkas galėtų atkurti juos taip, kaip buvo numatęs kompozitorius. Notacija žymi [[garsų aukštį:id:1240]] ir ilgį, nurodo, kaip natas sugroti. Natos rašomos penklinėje. Kuo aukščiau penklinėje parašyta nata, tuo ji yra aukštesnė.

Garavimu vadinamas medžiagos virsmas [[dujomis:id:292]] arba garais.

Žaibas – tai trumpalaikė elektros srovė, kibirkštis tarp įsielektrinusių debesų arba tarp įsielektrinusio debesies ir įsielektrinusių kūnų Žemėje. Debesys yra sudaryti iš ledo kristalėlių ir vandens lašelių. Debesies viršuje esantys vandens lašeliai turi [[teigiamąjį krūvį:id:1145]]), o esantys apačioje – [[neigiamąjį krūvį:id:1145]]). Kai neigiamai įsielektrinę lašeliai priartėja prie teigiamai [[įelektrintų:id:1144]] kūnų Žemėje arba prie kito debesies teigiamai įsielektrinusių lašelių, šoka kibirkštis, teka trumpalaikė elektros srovė, dangų nušviečia žaibas.

Kai dangų perskrodžia žaibas, tik po kelių sekundžių išgirstame ir griaustinio dundesį. Taip yra todėl, kad garsas ir šviesa sklinda skirtingu [[greičiu:id:666]]. Šviesos greitis – 300 000 000 metrų per sekundę, garso greitis ore – maždaug 340 metrų per sekundę. Vadinasi, [[garsui:id:1246]] nusklisti 1 kilometrą prireikia maždaug 3 sekundžių.

Žaibo prigimtį XVIII amžiuje nustatė amerikietis Bendžaminas Franklinas. Žaibo smūgis pavojingas žmogaus gyvybei, todėl reikia žinoti, kaip nuo jo apsisaugoti. Jei esate gamtoje, žaibuojant nestovėkite aukštoje atviroje vietovėje, po medžiais, nebūkite arti vandens ar vandenyje, nebėkite. Geriausia būtų palaukti, kol nustos žaibuoti, nedidelėje įduboje arba stataus šlaito papėdėje. Namus nuo žaibo padeda apsaugoti įrengti žaibolaidžiai. Žaibuojant nepatartina naudotis mobiliuoju telefonu, elektros prietaisais.

Ledas dengia 10 proc. Žemės paviršiaus. Didelė ledo sankaupa, dengianti didelius žemės ar vandens plotus, vadinama ledynu. Didžiąją Antarktidos dalį dengia ledynas. Kartais nuo ledynų atskyla milžiniški ledo luitai – ledkalniai. Apie 90 proc. ledkalnio tūrio yra vandenyje, todėl jie ypač pavojingi praplaukiantiems laivams. Šylant klimatui, ledynai tirpsta ir ima judėti, naikindami viską, kas pasitaiko jų kelyje.

Hidroelektrinė yra elektrinė, kuri krintančio vandens energiją verčia elektros energija. Hidroelektrinėse, užtvenkus upes, sukaupta krentančio vandens mechaninė energija suka [[turbinas:id:1297]], sujungtas su elektros energiją gaminančiais [[generatoriais:id:1156]]. Užtvenkus Nemuną, 1955 m. buvo pradėta statyti Kauno hidroelektrinė. Ji pradėjo veikti 1959 m.

Hidroelektrinių privalumai: gaminama elektros energija yra pigesnė už gaminamą šiluminėse elektrinėse, vanduo yra atsinaujinantysis energijos šaltinis, elektros gamyba neteršia aplinkos.

Trūkumai: dėl užtvankos sudarytas vandens telkinys užima dideles teritorijas, po vandeniu palaidojami žemės plotai, nukenčia žemės ūkis, gamta, užtvankos sutrikdo natūralią žuvų migraciją į nerštavietes.

Voragyviai yra plėšrūs sausumos [[bestuburiai gyvūnai:id:926]]. Tai – vorai ir erkės. Vorai minta [[vabzdžiais:id:908]], ypač mėgsta muses. Vabzdžiams pagauti rezga tinklus, kuriuos vadiname voratinkliais. Kai kurie vorai kiekvieną dieną turi nusinerti naują tinklą, nes jie labai greitai plyšta. Įvairūs vorai rezga skirtingus voratinklius.

Ypač daug rūpesčių žmogui sukelia kraują siurbiančios erkės. Jos dažniausiai gyvena lapuočių miškuose. Su erkių seilėmis į žmogaus organizmą gali patekti ligų sukėlėjų. Erkių į namus gali atsinešti ir šunys.

Vykstant [[energijos virsmams:id:415]], dalis energijos virsta šiluma. Dažnai ji būna nereikalinga, todėl vadinama energijos nuostoliais. Kuo didesnė energijos dalis paverčiama reikiamos rūšies energija, tuo naudingesnis virsmas. Tačiau tik keleto energijos virsmų metu visa energija virsta reikiamos rūšies energija. Vienas jų – [[elektros energijos:id:1162]] virsmas šilumine energija elektriniame židinyje. Elektros lemputėje tik nedidelė elektros energijos dalis virsta [[šviesos energija:id:793]]. Daugelyje automobilių tik ketvirtadalis [[kuro:id:385]] energijos virsta [[judėjimo energija:id:659]]. Likusioji dalis prarandama – virsta šilumos ir [[garso:id:1246]] energija.

[[Elektros energija:id:1162]] – plačiai taikoma [[energijos:id:412]] rūšis, vartojama daugelyje gyvenimo sričių. Ji gaunama įvairiais būdais, kurių kiekvienas turi pranašumų ir trūkumų. Paprasčiausių buitinių įpročių pakeitimas sutaupo elektros energijos, prisideda prie švarios aplinkos išsaugojimo.

Žmogaus kūne yra trijų rūšių [[raumenų:id:470]]. Širdis sudaryta iš ypatingo raumens, kuris nepavargdamas nuolatos susitraukinėja ir varinėja kraują po visą organizmą. Žarnyno sienelėse, kraujagyslėse, skrandyje ir kituose vidaus organuose yra išsidėstę lygieji raumenys. Šių raumenų susitraukinėjimo nepastebime. Jie stumia maistą žarnynu, padeda tekėti kraujui kraujagyslėmis. Griaučių raumenys susitraukinėja mums judant. Jie dengia griaučių kaulus ir padeda jiems judėti. Griaučių raumenys suteikia kūnui formą. Šiuos raumenis stipriname mankštindamiesi, vaikščiodami, bėgiodami, dirbdami fizinį darbą.

[[Mėnulis:id:955]] skrieja aplink Žemę, nutolęs nuo jos beveik 400 tūkstančių kilometrų. Laiko tarpas, per kurį jis apskrieja Žemę, vadinamas mėnesiu. Mėnulis skrieja ta pačia kryptimi, kuria ir Žemė sukasi apie savo ašį, tik daug lėčiau. Todėl kiekvieną parą Mėnulis pateka vis vėliau. Stebėdami Mėnulį iš Žemės, matome vis tą pačią Mėnulio pusę. Taip yra todėl, kad Mėnulis aplink Žemę ir apie savo ašį apsisuka per tą patį laiką. Taigi para Mėnulyje trunka vieną mėnesį: dvi mūsų savaites trunka diena, o kitas dvi – naktis.

Magnetiniai poliai – [[magneto:id:417]] vietos, kurios stipriausiai traukia metalinius daiktus. Kiekvienas magnetas turi du polius – šiaurinį ir pietinį. Vienodi magnetų poliai vienas kitą stumia, o skirtingi traukia.

Jei magnetą padalytume pusiau, kiekvienoje pusėje atsirastų pietinis ir šiaurinis polius. Negali būti magneto, kuris turėtų tik vieną polių.

Norint įmagnetinti geležinį strypelį, reikia kelis kartus perbraukti jį magneto poliumi ta pačia kryptimi.

Žmogaus sveikata yra glaudžiai susijusi su jo mityba. Organizmo gyvybinei veiklai reikalingos įvairios [[maisto medžiagos:id:1739]]. Netinkama mityba yra tokia, kai maiste stinga kurių nors medžiagų: vitaminų, baltymų, riebalų, angliavandenių, [[mineralinių medžiagų:id:642]]. Pavyzdžiui, valgant tik saldumynus, organizmui pradeda trūkti baltymų. Maistinių medžiagų trūkumas badaujant arba valgant neįvairų maistą gali baigtis sunkiomis [[ligomis:id:1509]]. Blogą poveikį organizmui daro ir maisto medžiagų perteklius. Su maistu gautos ir nepanaudotos energijos perteklius kaupiamas organizme riebalų pavidalu ir sukelia nutukimą. Dėl netinkamos (nesubalansuotos) mitybos kyla įvairių virškinimo sutrikimų, pavyzdžiui, viduriavimas, vidurių užkietėjimas.

Balsas – tai kalbant, dainuojant, šaukiant iš burnos sklindantis garsas.