Pasirinkite veiklos sritį ir MO tipą Demonstracijos Laboratorija Testai Žinynas
Gamtos tyrimai



Organizmų sandara ir funkcijos



Gyvybės tęstinumas ir įvairovė



Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus



Medžiagų sudėtis ir savybės



Medžiagų kitimai



Svarbiausių medžiagų pažinimas ir panaudojimas



Judėjimo ir jėgų pažinimas



Energijos ir fizikinių procesų pažinimas



Žemės ir Visatos pažinimas



Mokytojo biblioteka Rodyti matricą Paslėpti matricą
Titulinis > Išplėstinė paieška

Išplėstinė paieška

Įrašykite paieškos žodžius.
Ieškoma pagal žodžius, kurių kiekvieną sudaro trys ar daugiau simbolių.

Pasirinkite, pagal kokius kriterijus norite ieškoti svetainėje pateikiamos mokymosi medžiagos.

Saulė – artimiausia Žemei [[žvaigždė:id:681]]. Tai vienintelė žvaigždė, kurią mes galime matyti iš arti. Pagal Saulę mokslininkai sprendžia ir apie kitas [[Visatos:id:1166]] žvaigždes. Ji nutolusi nuo Žemės maždaug 150 mln. km. Ši atstumą šviesa įveikia per 8 min. Saulę, kaip ir kitas žvaigždes, sudaro karštos dujos. Saulės centre temperatūra siekia apie 15 mln. °C. Ten vyksta reakcijos, per kurias vienos rūšies dujos virsta kitomis. Šių reakcijų metu išsiskiria šviesa ir šiluma. Saulės paviršiuje vėsiau – apie 5500 °C. Saulės masė yra apie 333 tūkst. kartų didesnė už Žemės masę, o skersmuo didesnis net už Mėnulio [[orbitą:id:683]]. Į Saulės skersmenį sutilptų net 109 Žemės.
Varpa – vyro išorinis lytinis organas, pro kurį išteka sėkla ir šlapimas.
Tabaką iš Amerikos į Europą atvežė K. Kolumbas prieš daugiau kaip 500 metų. Šešioliktajame amžiuje rūkymas paplito visame pasaulyje. Rūkymą sudaro tabako [[deginimas:id:524]] ir [[kvėpavimas:id:633]] dūmais pro burną. Rūkymo įprotis susiformuoja labai greitai. Ilgą laiką niekas negalvojo ir nesuprato, kad tabakas kenkia [[sveikatai:id:1057]], teršia [[orą:id:384]]. Apie tai rimtai pradėta kalbėti devynioliktojo amžiaus antrojoje pusėje.
Visos gyvos būtybės, išskyrus [[virusus:id:1062]], yra sudarytos iš ląstelių. Tai nėra lengva suprasti, nes dauguma ląstelių yra mažos ir matomos tik pro mikroskopą. Todėl kai kurių būtybių, pavyzdžiui, bakterijų, nematome plika akimi. Jos sudarytos iš vienintelės ląstelės ir priklauso vienaląsčių organizmų grupei. Visos gyvybinės funkcijos (mityba, judėjimas ir kitos) vyksta toje vienoje ląstelėje. Daugiau negu vieną ląstelę turintys organizmai vadinami daugialąsčiais. Jų organizmuose ląstelių yra labai daug ir įvairių, todėl jos gali pasiskirstyti darbais. Vienos yra atsakingos už judėjimą, kitos – už dauginimąsi ar kitą gyvybiškai svarbų darbą. Daugialąsčiai organizmai matomi plika akimi. Tai visi augalai ir gyvūnai, dauguma dumblių ir grybų.
Šlapimas yra inkstuose susidaręs skystis, kuris sukaupiamas šlapimo pūslėje. Su šlapimu pašalinamos jame ištirpusios organizmui nereikalingos medžiagos.
[[Lęšis:id:782]], kurio vidurys yra storesnis už kraštus, vadinamas iškiluoju.
Tai yra įrenginys, kuriame vėjo [[energija:id:412]] paverčiama elektros energija.
Smulkias kietųjų medžiagų daleles, pakibusias skystyje, galima atskirti nusistojimo būdu. Šį reiškinį dažnai galima stebėti gamtoje. Pavyzdžiui, nusimaudę ežere ir išlipę ant kranto, matome, kaip smėlis sėda ant dugno ir vanduo pamažu skaidrėja.
Organai, kuriais per žmogaus organizmą slenka [[virškinamas:id:623]] maistas, vadinami virškinimo traktu. Jį sudaro [[burna:id:556]], [[stemplė:id:622]], [[skrandis:id:537]], [[plonoji žarna:id:552]] ir [[storoji žarna:id:553]].
Tai – procesas, kuriam vykstant augalai pro lapuose esančias angeles, arba žioteles, išskiria vandens perteklių.
Niutonas – [[jėgos:id:944]] matavimo vienetas, pavadintas anglų fiziko Izaoko Niutono garbei. Žymimas N raide, pvz., 3 N, 120 N.
Tai – sidabriškai baltos spalvos metalas. Grynas kalcis yra plastiškas, lengvai presuojamas, valcuojamas, chemiškai labai aktyvus. Kalcis – svarbiausias organizmo metalas (sudaro 2 proc.), pagrindinis kaulų statybinis elementas. Net 99 proc. viso organizme esančio kalcio mes sukaupiame kauluose. Kalcis būtinas ne tik kaulams, bet ir dantims, nagams, plaukams, kraujui, raumenims stiprinti. Kalcio yra ne tik pieno produktuose, bet ir sardinėse ir lašišose, sojų piene, brokoliuose, apelsinuose, pupelėse, salotų lapuose.
Kiekvienas žmogus stengiasi palaikyti savo kūną švarų – prausiasi, skalbia drabužius, valosi dantis. Kūno švarą ypač svarbu palaikyti [[paauglystėje:id:824]], nes [[brendimo:id:823]] laikotarpiu paauglių kūnas ima labiau prakaituoti. Nenusiprausus bakterijos, gyvenančios kūno paviršiuje, ima skaidyti prakaitą, ir jis skleidžia nemalonų kvapą. Riebalinės liaukos išskiria daugiau riebalų, todėl greičiau riebaluojasi galvos plaukai, ant riebaluotos veido ir nugaros odos atsiranda [[spuogų:id:596]]. Norint išvengti nemalonaus kvapo ir blogos savijautos, reikia kiekvieną rytą ir vakarą praustis su muilu po dušu, valytis dantis. Tik nusiprausus ant švarios odos galima tepti kosmetikos priemones.
Daugelis nuodingų ar paukščiams nemalonaus skonio vabzdžių yra ryškių spalvų. Vienąsyk jų paragavę, paukščiai greitai išmoksta vengti šių ryškiaspalvių gyvūnų. Ši gudrybė būdinga ir augalams ar grybams. Gal todėl miške puikuojasi raudonoji musmirė. Jos ryškiai raudonos spalvos kepuraitės, papuoštos baltais taškeliais, neįmanoma supainioti. Sunkiau atskirti valgomas ir nevalgomas augalų uogas – jų spalvos panašios. Nuodingas uogas augina žalčialunkis, vilkauogė, pakalnutė. Žmonės ir paukščiai jas atpažįsta ir nerenka.
Burnoje prasideda maisto [[virškinimas:id:623]]. [[Dantys:id:624]] atkanda ir susmulkina maistą, o [[seilės:id:626]] jį suvilgo ir kartu su liežuviu padeda suformuoti kąsnį, kurį nuryjame.
Tai prietaisas jėgos didumui matuoti. Svarbiausia dinamometro dalis – [[tampri:id:1040]] spyruoklė. Prie spyruoklės pritaisyta skalė, suskirstyta [[niutonais:id:665]]. Kuo didesnė jėga veikia spyruoklę, tuo daugiau ji išsitempia ir tuo didesnę jėgą rodo prie spyruoklės pritvirtinta rodyklė. Dinamometrai būna labai įvairūs. Jais galima išmatuoti ir labai mažą, ir labai didelę jėgą.
Geležies žmogaus organizme yra labai mažai, tačiau be jos kraujas negalėtų pernešti deguonies. Jeigu geležies trūksta, žmogus jaučia nuovargį, sumažėja atsparumas ligoms, susilpnėja atmintis. Geležies žmogus gauna su maistu. Jos yra beveik visuose maisto produktuose, taip pat vandenyje. Ypač daug geležies yra jautienoje, žuvyje, kiaušinio trynyje, pupelėse, avižiniuose dribsniuose, rupioje duonoje, vyšniose, obuoliuose, slyvose, vynuogėse, saulėgrąžų sėklose.
Vykstant cheminiams kitimams, [[medžiaga:id:1194]] pasikeičia negrįžtamai – pasikeičia jos sudėtis, savybės. Susidaro kitos medžiagos. Vieni kitimai yra lėti, pavyzdžiui, [[rūdijimas:id:460]], kiti – greiti, pavyzdžiui, [[degimas:id:524]]. Labai greito kitimo pavyzdys – [[sprogimas:id:542]]. Dažnai, vykstant cheminiams kitimams, išsiskiria šviesos ir šilumos energija, jaučiamas kvapas, matomas spalvos pasikeitimas.
Pučiant stipriam ir šaltam vėjui, pakrantėje ar ant ledo lyčių galima pamatyti tupinčių žuvėdrų ar kirų būrį. Visi paukščiai, tarsi būtų duotas įsakymas, tupi atsisukę prieš vėją. Kodėl jie taip elgiasi? Mat dėl aptakios kūno formos atsisukęs prieš vėją paukštis mažiausiai jam priešinasi. Iš šono ar į nugarą pučiantis vėjas žuvėdrą parverstų, nes jos plunksnos kiltų nuo kūno ir sukeltų didelį pasipriešinimą. Be to, vėjas išpūstų pūkų saugomą šiltą orą.
Nejudrus poilsiavimo būdas vadinamas pasyviuoju poilsiu. Pasyviai ilsimės, kai miegame, skaitome, žiūrime televizorių ar žaidžiame kompiuterinius žaidimus.