Tai mažiausia medžiagos dalelė, turinti visas medžiagai būdingas savybes. Molekulės yra labai mažos, jas galima pamatyti tik pro stipriausią mikroskopą. Jos labai įvairios – gali būti sudarytos ir iš vieno atomo, ir iš daugybės vienodų arba skirtingų [[atomų:id:293]]. Iš molekulių sudaryta dauguma [[medžiagų:id:242]], o iš medžiagų – visa mus supanti aplinka ir mes patys.
Kalnų krištolas – tai stambiakristalė kvarco atmaina. Kalnų krištolo kristalai dažniausiai yra šešiasienių prizmių formos, labai kieti. Kalnų krištolo kristalai bespalviai, visiškai skaidrūs. Kalnų krištolas buvo žinomas jau senovės Romoje ir Graikijoje. Graikų filosofas ir mokslininkas Teofrastas (370–288 m. pr. Kr.) kalnų krištolą vadino „kristalos“ – panašus į ledą, kuris taip sušalo, kad negalima ištirpinti. Nepaprastas kalnų krištolo skaidrumas, didelis kietumas, tobula kristalo forma, o nupoliruoto – ir gebėjimas švytėti visomis vaivorykštės spalvomis nuo seniausiųjų laikų domino žmoniją. Pats stambiausias kalnų krištolo rutulys, kurio skersmuo 37 cm, o svoris 48,5 kg, yra JAV Smito brangakmenių institute. Jis pagamintas Kinijoje iš Birmos kalnų krištolo.
Tai rūgštaus skonio biri medžiaga. Daug jos yra citrinose, žaliosiose citrinose, greipfrutuose, apelsinuose, kiviuose, braškėse. Citrinų [[rūgštis:id:1476]] – svarbus gyvųjų organizmų [[medžiagų:id:1194]] apykaitos produktas. Gerai balina ir drėkina odą. Dažniausiai naudojama maisto pramonėje kaip rūgštingumą reguliuojanti medžiaga.
Žemė aplink Saulę apsisuka apytiksliai per 365,25 paros (365 paras ir 6 valandas). Per ketverius metus iš tų papildomų 6 valandų susidaro dar viena para, todėl tie metai turi 366 dienas. Jie vadinami keliamaisiais metais. Keliamieji metai dalijasi iš keturių. Pavyzdžiui, 2008 metai – keliamieji metai. Keliamaisiais metais vasario mėnuo turi ne 28 dienas, o viena diena daugiau – 29 dienas.
Kaulai yra kieti, iš kaulinių ląstelių sudaryti organai. Sujungti tarpusavyje tam tikra tvarka, kaulai sudaro griaučius. Jie nėra tokie tvirti ir sunkūs kaip atrodo. Kaule yra [[kraujagyslių:id:616]] ir [[nervų:id:520]]. Kai kurios kaulų vietos yra užpildytos akyta medžiaga. Daugelio kaulų centre yra tuštuma. Todėl kaulai gana lengvi, tačiau kelis kartus stipresni už plieną. Kaulų žmogaus kūne yra labai daug ir įvairaus dydžio. Ypač daug smulkių kaulų sudaro pėdas ir plaštakas.
Vartotojais vadinami organizmai, negalintys patys pasigaminti [[maisto medžiagų:id:1739]] ir todėl mintantys kitų pagamintomis maisto medžiagomis. Tai – visi [[grybai:id:631]] ir [[gyvūnai:id:1010]], dauguma [[bakterijų:id:1604]]. [[Nuokritomis:id:438]] mintantys vartotojai dar vadinami [[skaidytojais:id:409]].
Vandens energija yra svarbus [[atsinaujinantysis energijos šaltinis:id:422]]. Žmonės nuo seno naudojo tekančio vandens [[energiją:id:412]] vandens ratams sukti. Ratai sukdavo malūnų girnas, o šios sumaldavo grūdus į miltus.
Dabar vandens energija dažniausiai naudojama [[elektros energijai:id:1162]] gaminti. Didelė jos dalis gaunama ant upių pastačius užtvankas. Užtvenkus upę, susidaro vandens saugykla. Vanduo, tekėdamas vamzdžiais ir krisdamas žemyn, suka [[turbinas:id:1297]], o šios – [[generatorių:id:1156]], kuris gamina elektros energiją.
[[Klausa:id:609]] – viena svarbiausių žmogaus jutimo funkcijų. Ji padeda orientuotis aplinkoje ir bendrauti su kitais žmonėmis. Tai žmogaus gebėjimas suvokti ir skirti įvairius [[garsus:id:1246]]. Klausos sutrikimai yra girdimojo jutimo ir suvokimo trūkumai, kliudantys išmokti sakytinę kalbą ir ja bendrauti. Apibūdinant sutrikusios klausos vaikus atsižvelgiama į klausos sutrikimo laipsnį, į tai, kiek klausos sutrikimai trukdo vaikui savarankiškai išmokti kalbėti. Klausos sutrikimas neprigirdėjimas gali būti nedidelis, vidutinis, didelis, labai didelis ir visiškas. Kartais susilpnėjusiai klausai atkurti nepakanka vien gydymo, tad tenka klausą koreguoti klausos aparatais.
Nuokritomis vadinamos gamtinės atliekos. Tai nukritę augalų lapai, nuvirtę medžiai ar nugaišę gyvūnai. Gyvūnų išmatos, nukritusios plunksnos ar nuslinkę plaukai taip pat yra nuokritos. Nuokritomis minta žemės paviršiuje gyvenantys [[skaidytojai:id:409]].
Natūralus medus – tai iš žiedų surinktas ir bičių perdirbtas nektaras, kuris yra suneštas į avilį, supiltas į korius ir užakiuotas. Surinktas nektaras pasikeičia bitės viduriuose, vėliau jis supilamas į korius, kur iki galo subręsta. Medus yra labai vertinamas nuo senų laikų, nes jis žmogui teikia sveikatos ir stiprybės. Meduje yra apie 19 proc. vandens ir 81 proc. sausųjų medžiagų. Daugiausia meduje yra angliavandenių, be to, žmogaus organizmui reikalingų mineralinių medžiagų: geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio, vitaminų.
Kartu sulydytų dviejų ar daugiau metalų arba metalo ir [[nemetalo:id:544]] [[mišinys:id:452]] vadinamas lydiniu. Lydinio savybės skiriasi nuo jį sudarančių [[metalų:id:528]] savybių. Pavyzdžiui, vario lydinys su auksu naudojamas auksinėms monetoms kaldinti, papuošalams gaminti.
Saulė – svarbus [[atsinaujinantysis energijos šaltinis:id:422]]. Saulė mums teikia dviejų rūšių energiją – šviesą ir [[šilumą:id:416]].
Pavyzdžiui, sukauptą Saulės energiją galima panaudoti vandeniui šildyti. Tai žmonės suprato jau gilioje senovėje – maždaug prieš 3 tūkst. metų Turkijoje rūmai buvo šildomi Saulės įkaitintu vandeniu.
Šiais laikais taip pat naudojama saulės energija. Ja grindžiamas saulės [[baterijų:id:1034]] veikimas, kuriose šviesos energija paverčiama elektros energija. Pirmiausia saulės baterijos buvo panaudotos dirbtiniuose Žemės palydovuose ir kosminiuose laivuose, nes kosmose Saulės neužstoja debesys. Saulės [[elektrinės:id:1163]] jau veikia dykumose.
Lietuvoje nėra labai gerų sąlygų saulės elektrinėms statyti, nes mūsų šalyje nedaug saulėtų dienų. Tačiau buityje naudojamos saulės baterijos gali padėti namų ūkiams iš dalies apsirūpinti elektros energija.
Dauguma vorų gali išskirti nuodų, kuriais paralyžiuoja savo auką. Dažniausiai vorų nuodai žmogui nepavojingi, tik atogrąžų rūšių vorų nuodai gali sukelti sunkius susirgimus, o kartais pasitaiko ir mirties atvejų. Lietuvoje gyvena taškuotasis diegliavoris (Cheiracanthium punctorium). Šio voro patelės įkandimas labai skausmingas, pasireiškia stipriu skausmu, šaltkrėčiu ar net paralyžiumi. Šie simptomai praeina tik po kelių dienų ar net po dviejų savaičių. Ypač agresyvios yra patelės, saugojančios kiaušinėlių kokoną arba jauniklius.
Dėl didėjančio anglies dioksido ir kitų vadinamųjų šiltnamio dujų kiekio [[atmosferoje:id:1032]] vis kyla aplinkos temperatūra. Tai gali sukelti daug nepageidaujamų padarinių. Pasikeitus klimatui, dalis dirbamųjų žemių virstų dykumomis, o tirpstant poliariniams ledynams, būtų užtvindyta daug žemės paviršiaus. Keičiantis klimatui padaugėtų sausrų, miškų gaisrų, kiltų daug ligų, išnyktų kai kurios gyvybės rūšys.