Išplėstinė paieška

Tai prietaisas, skirtas akimi nematomų, smulkių daiktų vaizdams didinti. Svarbiausios jo sudedamosios dalys yra [[lęšiai:id:782]]. Pirmasis mikroskopas sukurtas apie 1595 m. Nyderlanduose. Jo išradimas priskiriamas Zacharijui Jansenui. Kadangi Zacharijus tuo metu buvo labai jaunas, manoma, kad pirmąjį mikroskopą galėjo sukurti jo tėvas Hansas. Šis mikroskopas buvo paprastas vamzdelis su [[lęšiais:id:782]] abiejuose galuose. Pirmieji mikroskopai didino nuo 3 iki 9 kartų, o šiuolaikiniai didina daugiau kaip 400 kartų.

Tai gyvūnai, kuriuos augina ir globoja žmogus. Naminiai gyvūnai yra kilę iš laukinių protėvių, kuriuos senovėje prijaukino žmogus, pavyzdžiui, šuo yra kilęs iš vilko, o naminė kiaulė – iš šerno. Dabar žmonės išveda daug įvairios paskirties naminių gyvūnų [[veislių:id:1434]].

Visos [[medžiagų:id:1194]] savybės, kurios nesusijusios su medžiagų sudėties ir savybių pasikeitimais, pavyzdžiui, [[metalai:id:1442]] yra kalūs, geri elektros [[laidininkai:id:1000]].

Gyvatės neturi [[ausų:id:530]], todėl jos negali girdėti ore sklindančių [[garsų:id:1246]]. Jeigu jos ir pajunta [[garso bangas:id:1165]], tai tik per grunto [[virpesius:id:1256]], bet ne per orą. Kerėtojo gyvatė linguoja ne pagal jo grojimą – jos galva tik atkartoja fleitos judesius.

Žmogui alergiją gali sukelti į [[kvėpavimo takus:id:1089]] patekusios dalelės, maistas, medžiagos, prie kurių žmogus liečiasi, vaistai. Alergija gali būti kvėpavimo takų, virškinimo sistemos ir odos ligų priežastis. Žmogų ima varginti sloga, kosulys, dusulys, akių uždegimas, įvairus niežėjimą sukeliantis bėrimas.

Dažniausiai alergiją sukelia namų dulkės, kuriose gali būti žmogaus ir gyvūnų odos liekanų, vabzdžių ir namų dulkių erkių išmatų. Daugiausia jų susikaupia patalynėje, čiužiniuose, kilimuose. Todėl labai svarbu palaikyti švarią aplinką, vėdinti gyvenamąsias patalpas.

Alergiją gali sukelti ir kosmetikos priemonės, todėl reikėtų jomis nepiktnaudžiauti, rinktis kuo natūralesnę kosmetiką. Taip pat pastaruoju metu daugėja buityje naudojamų cheminių valymo priemonių sukeliamų alergijų. Naudojantis šiomis priemonėmis reikėtų laikytis instrukcijoje pateikiamų saugumo patarimų, rinktis kuo natūralesnes valymo priemones.

Sapnai yra miegant įsivaizduojami vaizdai ir ištisi įvykiai. Savo sapnuose dažniausiai matome vaizdus, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai yra susiję su patirtais įvykiais, įspūdžiais, emocijomis, su tuo, ką matėme žaisdami, keliaudami, atlikdami namų ruošos darbus, žiūrėdami televizorių. Žmogaus [[smegenys:id:525]] remiasi [[jutimo organais:id:1143]] gauta informacija bei patyrimu ir sukuria įvairius sapnus. Jos be jokios tvarkos susieja daiktus ir išgyvenimus, dažnai sumaišydamos praeities ir dabarties įvykius. Įdomu tai, kad sapnai yra spalvoti. Sapnų nereikia stengtis išsiaiškinti ir ieškoti juose prasmės.

Prieš milijonus metų Žemė tebuvo įkaitusių uolienų kamuolys. Ilgainiui Žemė atvėso, [[vandens garai:id:1209]] virto skysčiu – vandeniu ir ėmė plūsti liūtimis. Lietus užpildė visas Žemės įdubas. Susidarė vandenynai ir jūros, upės ir ežerai. Juose gyvena žuvys, kiti vandens [[gyvūnai:id:1010]], auga [[augalai:id:919]]. Vanduo užima 70 proc. Žemės paviršiaus ir yra gyvybiškai svarbus.

Temperatūra – dydis, apibūdinantis [[kūnų:id:657]] įšilimą arba atšalimą. Matuojama [[laipsniais:id:1363]].

Prisitaikymas arba adaptacija – tai ilgas daugybę metų trunkantis procesas, kuriam vykstant organizmai įgyja tam tikrų sandaros ypatybių, padedančių prisitaikyti ir išgyventi tam tikroje aplinkoje. Pavyzdžiui, kurmis yra beveik aklas. Po žeme jam svarbiau turėti jautriais plaukeliais apaugusią nosį ir išlavėjusią uoslę, o ne regą. Priekinės kurmio letenos, plačios ir su tvirtais nagais, dirba kaip kastuvai.

Gamtinis kuras gaunamas iš gamtos ar išgaunamas iš žemės gelmių. Jis yra kietas: mediena ar [[anglys:id:1469]]), skystas – [[nafta:id:545]], dujinis – gamtinės dujos. Didelė jo dalis susidarė per milijonus metų iš senovinių augalų ir gyvūnų liekanų. Tai – nafta, gamtinės dujos, akmens anglys; šis kuras dar vadinamas [[neatsinaujinančiuoju kuru:id:1223]]. Mediena vadinama [[atsinaujinančiuoju kuru:id:1224]].

Marmuras – baltos spalvos natūrali gamtinė uoliena, susidariusi iš susikristalizavusios klinties arba dolomito. Kitos spalvos ar juostelės atsiranda dėl įvairių priemaišų, dažniausiai molio, smėlio ar geležies oksido. Marmuro pavadinimas kilo iš graikų kalbos žodžio „marmaros“, reiškiančio spindintis akmuo. Pasaulyje žinoma daugybė marmuro rūšių, išgaunamų įvairiose pasaulio šalyse. Dėl prabangaus grožio ir spalvų įvairovės marmuras tinka apdailai, skulptūroms gaminti, pastatams puošti. Marmuras buvo plačiai naudojamas skulptūrai, ypač senovės Graikijoje, o statybai – senovės Romoje. Garsiausias marmuras pasaulyje kasamas Kararos karjere Toskanoje (Italija). Šį marmurą savo skulptūroms kurti naudojo garsus Renesanso laikų dailininkas ir skulptorius Mikelandželas.

Kiekvieną kartą, kai sėdame į automobilį ar naudojame elektros energiją, didiname anglies dioksido kiekį ir taip skatiname šiltnamio efektą. Galėtume jį sumažinti, jei išjungtume šviesą, televizorių, kompiuterį, kai jų nereikia; bent kartais, užuot važiavę automobiliu, keliautume visuomeniniu transportu, dviračiu ar pėsčiomis; sodintume [[medžius:id:902]] – juk tai smagu ir naudinga! Medžiai iš oro sugeria anglies dioksidą. Rūšiuokime ir atiduokime perdirbti skardines, butelius, plastiką, popierių. Gaminat daiktus iš perdirbtų medžiagų reikia daug mažiau energijos, vadinasi, į aplinką išskiriama mažiau anglies dioksido.

Daug laukinių gyvūnų viduržiemį braido po sniegą ir nesušąla. Pavyzdžiui, Uolėtųjų kalnų ožys ištveria devynis žiemos mėnesius, per kuriuos temperatūra nukrenta net iki –50 °C. Gyvūnus nuo šalčio saugo jų kailis, veikiantis kaip [[šilumos izoliatorius:id:425]]. Žvėrių kailio plaukai dažnai būna visai neilgi. Tokį kailį turi, pavyzdžiui, poliarinė lapė ir vilkas, šermuonėlis ir zuikis. Bet šiluminė izoliacija priklauso ne nuo plaukų ilgio. Pasirodo, kailių plaukai yra taip sugulę vienas ant kito, kad susidaro daug oro tarpelių. Žinoma, kad medžiagos, kuriose yra daug mažyčių oro tarpelių, blogai praleidžia šilumą. Taigi gyvūnų pasigaminta šiluma „išlieka po kailiu“.

Tai procesas, kuriam vykstant žalieji augalai savo lapuose gamina [[organines maisto medžiagas:id:1214]] ir išskiria [[deguonį:id:526]]. Kad vyktų organinių medžiagų gamyba, augalai siurbia iš dirvos vandenį ir pro lapų angeles iš aplinkos paima anglies dioksidą. Fotosintezė vyksta lapų [[ląstelėse:id:462]], nes čia yra [[chloroplastų:id:1015]] su [[chlorofilu:id:1016]]. Tik ši žalios spalvos medžiaga gali panaudoti saulės šviesos energiją organinėms medžiagoms gaminti.

Tai medžiaga, kuri praleidžia dalį į ją krintančios šviesos. Iš tokių medžiagų pagaminti kūnai šviesą praleidžia iš dalies, pavyzdžiui, plonas ar riebaluotas popierius, plonas audinys, organinis ar spalvotas stiklas, tamsinti automobilio stiklai.

Ugnis perduoda [[šilumą:id:416]] puodui, puodo sienelėmis ji perduodama vandeniui, iš vandens – į jį panardintam šaukštui. Karštas šaukštas, įmestas į šaltą vandenį, jį sušildo. Kas gi ta šiluma?

Dar XVII a. šiluma buvo įsivaizduojama kaip ypatingas skystis – „kalorikas“. Anot senųjų laikų mokslininkų, jis ne tik nematomas, bet ir besvoris. Tuo buvo įsitikinta sveriant šaltus ir karštus [[kūnus:id:657]]. Šios teorijos buvo atsisakyta po daugelio bandymų. Jei šiluma būtų skystis, tai, pakeitus kūno formą, jis turėtų išsilieti panašiai kaip iš kibiro vanduo. Juk, pavyzdžiui, jei sulankstytume kibiro šonus, vandens lygis jame pakiltų ir vanduo išsilietų. Tačiau išbandžius buvo įsitikinta, kad pakeitus karšto kūno formą, jo temperatūra, vadinasi, ir šiluma nepasikeičia. Vėliau buvo nustatyta, kad šilumą lemia kūną sudarančių dalelių judėjimas. Kuo greičiau dalelės juda, tuo karštesnis yra kūnas.

Paveldimoji informacija yra specialioje medžiagoje, esančioje ląstelės [[branduolyje:id:588]]. Tai tarsi instrukcija, kurioje yra visa informacija, koks organizmas turi išsivystyti, kaip jis turi atrodyti. Kiekvienas žmogus pusę savo paveldimosios informacijos gauna iš motinos, kitą pusę – iš tėvo (tai įvyksta kiaušialąstei susiliejant su spermatozoidu). Būtent dėl šios priežasties šeimos narių išvaizda yra panaši. Pabandykite išilgai sulenkti liežuvį grioveliu. Gebėjimas tai padaryti yra paveldimas. Jei galite tai padaryti, vadinasi, bent vienas iš jūsų tėvų taip pat gali tai padaryti.

Kvėpavimo takai yra iš kremzlių ir raumenų sudaryti standūs vamzdeliai, kuriais įkvėptas oras patenka į plaučius.

Triukšmas – tai stiprus garsas, žeidžiantis ausis ir silpninantis klausą. Sveikatai pavojus kyla, kai [[garsas:id:1246]] yra labai didelis. Dėl to žmogus gali iš karto apkursti.

Triukšmas neigiamai veikia mūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Net 40 proc. gyventojų yra veikiami padidėjusio aplinkos triukšmo dieną ir apie 20 proc. naktį. Triukšmas trikdo miegą. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Triukšmas sukelia nepasitenkinimą, trukdo atlikti įprastinę veiklą, atsipalaiduoti, kalbėtis, klausytis radijo, žiūrėti televizorių.

Užsiimant protine veikla, kuriai būtina gera atmintis, dėmesio sutelkimas, labai jautriai ir tiesiogiai reaguojama į aplinkos triukšmą. Dėl to nukenčia užduočių atlikimo kokybė ir ilgėja užduočių atlikimo laikas.