Išplėstinė paieška

Mielės yra vienaląsčiai grybai. Jų dedame ruošdami pyrago ar duonos tešlą. Tešloje esantį cukrų mielės paverčia alkoholiu ir anglies dioksido dujomis, kurios išpučia tešlą. Kepant alkoholis išgaruoja ir palieka kiaurymes. Duona ir pyragas tampa purūs.

Tai sienelė, esanti virš augalo ląstelės [[membranos:id:586]]. Ji labai tvirta, todėl ne tik apsaugo ląstelę nuo pažeidimų, bet ir išlaiko jos formą.

Tabako vartojimas yra viena iš grėsmingai plintančių priešlaikinės mirties priežasčių pasaulyje. Jis yra svarbiausias [[širdies:id:536]] ir kraujagyslių [[ligų:id:1509]], piktybinių navikų (auglių) ir [[kvėpavimo:id:633]] sistemos ligų rizikos veiksnys. Nuo tabako vartojimo sukeltų ligų miršta vienas iš dviejų nuo jaunystės rūkiusių ir nemetusių rūkyti žmonių. Rūkymo sukelta žala valstybei ir visuomenei kainuoja apie 1,5 karto daugiau negu rūkantieji išleidžia pinigų rūkalams pirkti. Lietuva dėl rūkymo padarinių [[sveikatai:id:1057]] patiria kone pusę milijardo litų nuostolį per metus.

Jupiteris – didžiausia Saulės sistemos [[planeta:id:682]]. Pagal nuotolį nuo Saulės tai penktoji planeta. Jupiterį gaubia stora ir tanki atmosfera. Atmosferos išorėje yra Raudonoji Dėmė – dujų sūkurys. Jupiteris neturi kieto paviršiaus. Apie šią planetą skrieja labai daug [[palydovų:id:684]]. Keturi didieji palydovai matomi pro žiūronus. Jupiteris turi siaurą iš Žemės nematomą žiedą, sudarytą iš ledo gabalėlių ir dulkių.

Visa, kas mus supa, sudaryta iš [[medžiagų:id:1194]]. Gamtoje susidariusios medžiagos vadinamos gamtinėmis. Vienos jų naudojamos maistui, kitos – [[kurui:id:385]], dar kitos yra [[žaliava:id:538]] kitoms medžiagoms gauti.

[[Galvos smegenys:id:525]] geba priimti ir kruopščiai kaupti prisiminimus. Atmintis – tai galvos smegenų savybė. Galvos smegenys kaupia ir išsaugo tai, ką sužinojome, išmokome, patyrėme. Dėl atminties galime panaudoti įgytas žinias ir patirtį gyvenime. Atminties veikimą galima išreikšti tokiais veiksmais: atmintis = įsiminimas + saugojimas + atsiminimas.

Kai kurie atsiminimai ilgainiui išblėsta, bet kiti išlieka ilgai. Mokslininkai tikrai žino, kad yra dvi pagrindinės atminties rūšys: trumpalaikė atmintis ir ilgalaikė. Jos abi yra labai svarbios. Trumpalaikė atmintis skirta ką tik išgirstai informacijai, neseniems įvykiams įsiminti (pvz., kas valgyta per pietus). Ilgalaikėje atmintyje saugomi įgūdžiai ir žinios, kurias įgyjame nuolat kartodami. Galvos smegenų ilgalaikė atmintis yra nepaprastai talpi. Ji sugeba saugoti milijonus atmintinų dalykų. Įdomu tai, kad smegenis galima treniruoti panašiai kaip raumenis.

Žmonės, gyvūnai, įvairios mašinos juda skirtingu greičiu. Greitis yra dydis, rodantis, kokį kelią nueina [[kūnas:id:657]] per laiko vienetą (pavyzdžiui, per 1 s, 1 min, 1 h ir pan.). Dažniausiai greitis matuojamas metrais per sekundę (m/s) arba kilometrais per valandą (km/h).

Paukščiai gali skristi maždaug 35–130 kilometrų per valandą [[greičiu:id:666]]. Skridimo greitis priklauso nuo paukščių dydžio ir rūšies. Pavyzdžiui, raudonkaklio kolibrio greitis gali būti lygus vidutiniškai 45 km/h. Per sekundę jis nuskrenda 12,5 m, t. y. atstumą, kuris yra 208 kartus didesnis už jo kūno ilgį. Didžiausias greitis, kurį gali pasiekti kolibriai, lygus 110 km/h. Kiti pavyzdžiai: žuvėdrų vidutinis skridimo greitis – apie 55 km/h, pelėdų – 65 km/h, o varnėnų – 80 km/h.

Ląstelė yra mažiausia organizmo dalelė. Gyvūnų ląsteles sudaro šios pagrindinės dalys: [[membrana:id:586]], [[citoplazma:id:587]] ir [[branduolys:id:588]].

Gyvūnų ląstelės skiriasi nuo augalų ląstelių tuo, kad neturi sienelės ir chloroplastų. Gyvūnų ląstelėse vyksta gyvybei labai svarbūs procesai: perdirbamos medžiagos, iš maisto medžiagų išlaisvinama energija. Gyvūnų ląstelės negali pasigaminti organinių medžiagų iš neorganinių, kaip tai daro augalų ląstelės. Todėl gyvūnų ląstelės naudoja augalų sukauptą energiją. Žmogaus kūne yra daugiau kaip 50 000 milijardų ląstelių . Kraują, raumenis, odą, smegenis ir net kaulus sudaro skirtingo dydžio ir formos ląstelės.

Tai plona [[medžiaga:id:1194]], gaminama iš [[medienos:id:1378]] [[žaliavos:id:538]]. Popierius yra vienas seniausių žmonijos atradimų. Manoma, kad Lietuvoje seniausi dokumentai, rašyti popieriuje, yra XIV amžiaus kunigaikščio Vytauto laiškai.

Plonoji žarna yra ilgas vamzdelio formos [[virškinimo:id:623]] organas. Į žarnas maistas patenka iš [[skrandžio:id:537]]. Plonojoje žarnoje [[maisto medžiagos:id:1739]] susmulkinamos iki labai mažų dalelių. Tuomet šios maisto medžiagų dalelės, prasiskverbusios pro žarnų ir kraujagyslių sieneles, patenka į kraują.

Paauglio sveikatai labai svarbi odos švara. Ant nešvarios odos dauginasi [[mikroorganizmai:id:593]], tarp jų gali būti ir ligų sukėlėjų. [[Brendimo:id:823]] laikotarpiu labai suaktyvėja odos riebalinių liaukų veikla. Išsiskyrę riebalai sulipina negyvas odos ląsteles ir nusėdusias dulkes. Jos užkemša riebalų ir prakaito liaukų angas. Užsikimšusi riebalinė liauka toliau gamina riebalus ir jie kaupiasi prakaito liaukos latake. Ilgainiui tokio kamščio viršūnėlė pajuoduoja. Taip atsiranda inkštiras. Dažnai aplinkiniai audiniai nuo didėjančio spaudimo sudirgsta, todėl šalia inkštiro atsiranda [[spuogų:id:596]]. Pagunda išspausti inkštirą ar spuogą labai didelė, tačiau taip daryti nederėtų, nes galima užkrėsti veido odą. Šiltas arba karštas vanduo su muilu ištirpdo ir nuvalo odos nešvarumus (riebalus, prakaitą, nusilupusias ląsteles ir dulkes). Reikia naudoti ir kitas kosmetikos priemones, specialius losjonus. Šaltas vanduo grūdina odą, gerina kraujo apytaką ir nuotaiką.

Chemine stikline vadinamas indas bandymams atlikti, [[skysčiams:id:444]] laikyti.

Oro pasipriešinimas – tai [[jėga:id:660]], kuria oras stabdo judančius [[kūnus:id:657]]. Greitai ore judantis kūnas turi nugalėti oro pasipriešinimą. Oro pasipriešinimo didumas priklauso nuo kūno formos. Trumpų nuotolių bėgikai, čiuožėjai, dviratininkai dėvi labai prie kūno prigludusius kostiumus. Tokie kostiumai sukelia mažesnį oro pasipriešinimą.

Automobiliai gaminami aptakios formos, kad oro srautas lengvai juos apgaubtų. Tuomet sumažėja oro pasipriešinimas, padidėja [[greitis:id:666]] ir taupomas [[kuras:id:854]].

Dažnis nurodo virpesių skaičių per sekundę.

Bakterijos yra labai maži gyvi padarai. Jos įsikuria visur, kur yra pakankamai maisto, šilumos ir drėgmės. Bakterijų yra ore, vandenyje, dirvoje, ant mūsų kūno ir daiktų, net maisto produktuose. Tačiau plika akimi jų nepamatysime – bakteriją sudaro tik viena ląstelė. Ji daug paprastesnė už gyvūnų ar augalų ląsteles – neturi [[branduolio:id:588]]. Ląstelių forma įvairi, primena lazdeles, rutuliukus ar spirales.

Bakterijos, kaip ir kiti organizmai, maitinasi, šalina ir dauginasi. Tam reikalinga [[energija:id:412]]. Vienos jų energijos gauna iš negyvų organinių medžiagų, todėl žalos niekam nepridaro. Priešingai, jos yra naudingos. Kitos apsigyvena gyvuosiuose organizmuose, naudojasi jų medžiagomis ir gali sukelti ligas, pavyzdžiui, dantų ėduonį, tuberkuliozę, anginą.

Šikšnosparnių, kaip ir delfinų, klausa yra tobuliausia žinduolių pasaulyje. Jie girdi pačius įvairiausius [[garsus:id:1246]] – tiek girdimus žmonėms, tiek negirdimus. Šikšnosparniai orientuojasi siųsdami [[garso bangas:id:1165]] iki 120 000 [[virpesių:id:1256]] per sekundę. Jos padeda šikšnosparniams orientuotis tamsoje erdvėje, aptikti grobį ir jį sugauti. Šikšnosparniai gali aptikti ore esančius žmogaus plauko storumo daiktus. Pirmiausia jie skleidžia garso bangas, paskui ausimis gaudo jas, atsispindėjusias nuo daiktų, ir pagal laiką, per kurį banga grįžta, nustato atstumą iki objekto. Nors šikšnosparniai skraido naktį, regėjimą jiems atstoja garsas.

Skiepai – tai injekcija, kurios metu į žmogaus organizmą suleidžiama truputis susilpnintų ligos sukėlėjų. Šiems patekus į [[kraują:id:614]], iš karto pradeda gamintis [[antikūnai:id:1067]] ir organizmas tampa atsparus ligos sukėlėjams. Oda injekcijos vietoje gali parausti, kartais pakyla temperatūra. Tai – normali reakcija, ir gydymas neskiriamas.

Atsparumas kai kurioms ligoms, pavyzdžiui, tuberkuliozei, kokliušui, stabligei, įgyjamas tik pakartotinai skiepijantis.

Kad geriau formuotųsi atsparumas, pasiskiepijus reikia vengti bendrauti su sergančiaisiais ūmiomis kvėpavimo organų ligomis ir užkrečiamosiomis ligomis.

Kiekvienas žmogus privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą sau arba kitam žmogui. Ligos ar traumos atveju pravartu turėti iš anksto paruoštą pirmosios pagalbos vaistinėlę, laikomą greitai pasiekiamoje ir žinomoje vietoje. Pagrindinių priemonių galima įsigyti bet kurioje vaistinėje. Iš anksto paruoštą pirmosios pagalbos vaistinėlę pravartu turėti ir namuose. Svarbiausia, kad po ranka būtų tvarsčių žaizdoms, skysčio joms dezinfekuoti ir nuplauti bei kai kurių vaistų. Pagrindinės priemonės, kurios turi būti vaistinėlėje, yra šios: • tvarsliavos priemonės (sterilus tvarstis, tvarsčiai, pleistrai); • varžtis; • skystis žaizdoms dezinfekuoti; • vaistai temperatūrai ir skausmui mažinti (pavyzdžiui, paracetamolis). Rekomenduotina reguliariai tikrinti pirmosios pagalbos vaistinėlę – papildyti ir laiku pakeisti netinkamas ar pasenusias vaistų bei tvarsliavos atsargas.