Išplėstinė paieška

Mus supančioje aplinkoje gyvena daug bakterijų ir kitų užkrečiamąsias ligas sukeliančių mikroorganizmų. Užkrečiamųjų ligų galima išvengti, prieš valgį visada nusiplaunant rankas. Svarbu ir gerai nusišluostyti, nes mikroorganizmai mėgsta drėgnas vietas. Daržoves ir vaisius prieš valgant būtina kruopščiai nuplauti. Dauguma bakterijų, kurių nenuplauna vanduo, sunaikinamos verdant ar kepant maistą. Todėl valgyti reikia gerai iškeptą ir išvirtą maistą.

Tai [[atvaizdas:id:780]], kurio matmenys yra mažesni už daikto matmenis. Tokį atvaizdą galima gauti [[lęšiu:id:782]].

Pagrindinis asmens burnos higienos priežiūros būdas yra dantų valymasis dantų pasta naudojant šepetėlį du kartus per dieną. Taip pašalinamos apnašos, maisto likučiai. Veiksmingiausia valytis dantis ir liežuvį po kiekvieno valgymo apie dvi minutes. Dantų pastoms gaminti naudojamos šios medžiagos: • putojančios medžiagos, padedančios lengviau apnašas pašalinti šepetėliu; • poliruojamosios medžiagos; dėl jų danties paviršius tampa lygesnis, pasidaro atsparesnis bakterijų tvirtinimuisi ir spalvos pakitimui; • drėkinamosios medžiagos, padedančios išlaikyti drėgmę, todėl pastos nesukietėja; • saldikliai, skirti dantų pastos skoniui pagerinti; naudojami dantų ėduonies nesukeliantys saldikliai. Be to, dantų pastose taip pat yra ir kitų medžiagų, pavyzdžiui, skonį gerinančių, dažomųjų.

Tai gyvūnai, turintys stuburą ir kitus kaulus. Stuburiniai gyvūnai yra [[žuvys:id:909]], [[varliagyviai:id:910]], [[ropliai:id:911]], [[paukščiai:id:914]] ir [[žinduoliai:id:916]].

Ausies būgnelis yra labai jautri plėvelė, kuri, veikiama garso bangų, geba virpėti.

Plastiškieji [[kūnai:id:657]] – tai kūnai, kurie, paveikti [[jėgos:id:944]], neatgauna savo pradinės formos. Dar jie vadinami [[netampriaisiais kūnais:id:1041]].

Tai ląstelės „valdymo centras“. Jame saugoma paveldimoji informacija apie tai, kokias medžiagas ląstelė turi gaminti ir kaip turi atrodyti visas organizmas.

Mūsų augintinės katės girdi geriau negu žmonės. Jos gali girdėti [garsus:id:1246]], kurių [[dažnis:id:1241]] per 1 sekundę svyruoja nuo 10 iki 80 000 kartų. Katės [[klausa:id:609]] yra kryptinė, t. y. ausies kaušelį ji pasuka garso kryptimi. Abiejų ausų kaušelius katė gali judinti nepriklausomai vieną nuo kito. [[Garso šaltinio id:1237]] vietą ji nustato net 7,5 cm tikslumu.

Daugumos [[grynųjų medžiagų:id:242]] [[kietoji:id:443]] būsena, kuriai esant medžiagą sudaro taisyklingų formų dalelės.

Taip vadinama į kirmėlę panaši drugio lerva.

Gamtinės dujos – labai svarbus [[energijos:id:412]] šaltinis ir žaliava pramonei. Jos atsirado per milijonus metų irstant jūros organizmams. Tai – įvairių dujinių medžiagų [[mišinys:id:452]]. Gamtinės dujos yra penktas pagal svarbą energijos šaltinis pasaulyje. Dažnai jos transportuojamos vamzdynais. Gamtinės dujos yra [[neatsinaujinantysis kuras:id:1223]].

Daugumos augalų lapai yra žali, tačiau jie labai skirtingi. Pavyzdžiui, vandens paviršiuje plūduriuojantys vandens lelijos lapai yra gana dideli, klevo lapai atrodo tarsi iškarpyti, o eglės ar pušies lapai yra spygliai. Tačiau, nepaisant skirtingos išvaizdos, visi augalų lapai atlieka tą patį darbą – gamina maisto medžiagas. Lapų ląstelėse vyksta [[fotosintezė:id:632]]. Kaip sparčiai vyks fotosintezė, priklauso nuo lapų paviršiaus ploto, jų formos, išsidėstymo. Kuo lapų paviršiaus plotas didesnis, tuo daugiau saulės šviesos sugeriama ir daugiau maisto medžiagų pagaminama. Ant stiebo lapai auga tam tikra tvarka, kad vieni kitiems neužstotų šviesos. Tuo galime įsitikinti, pažvelgę, pavyzdžiui, į klevą – vienų lapų „skiautelės“ įeina į kitų lapų „iškarpas“.

Prietaisas ugniai gesinti.

Garsas – tai virpesių sklidimas medžiaga, kurį girdi žmogaus ar gyvūno ausys.

Lyjant, kai ore yra daug vandens lašelių, nušvitus Saulei, danguje galima pamatyti spalvotą lanką – vaivorykštę. Ji atsiranda priešingoje dangaus pusėje negu Saulė. Vaivorykštę sudaro septynių spalvų juostos, kurios yra išsidėsčiusios tokia pat tvarka, kaip ir [[šviesos spektre:id:786]]. Saulės apšviesti rasos lašeliai taip pat spindi vaivorykštės spalvomis. Lietuviai nuo seno vaivorykštę vadina laumės juosta arba laumės šluota.

Tai – [[medžiagos:id:1194]], išgaunamos iš gyvūnų, pavyzdžiui, [[riebalai:id:640]], vilna.

Visa, kas mus supa, visi gyvieji organizmai ir negyvoji gamta, yra sudaryta iš medžiagų. Medžiagos sudarytos iš [[atomų:id:495]] ar [[molekulių:id:294]]. Iš medžiagų gaminami įvairūs daiktai, pavyzdžiui, iš stiklo – vaza, iš molio – ąsotis, iš geležies – spyna. [[Maisto medžiagos:id:1739]] yra mūsų [[energijos:id:412]] šaltinis augti ir darbui atlikti. Medžiagos gali būti skystosios, kietosios ir dujinės. Vienos yra tirpios, kitos – ne, pavyzdžiui, cukrus tirpsta vandenyje, o kreida – ne. Vienos medžiagos yra nuodingos, o kitos – naudingos, pavyzdžiui, [[alkoholis:id:1738]] gali būti nuodingas, o [[baltymai:id:638]] – naudingi. Kai kurios medžiagos dega.

Kreivaisiais [[veidrodžiais:id:1107]] vadinami tokie veidrodžiai, kurių [[atspindintis:id:778]] paviršius yra įgaubtas (įgaubtieji veidrodžiai) arba iškilas (iškilieji veidrodžiai). Kreivieji veidrodžiai dažnai įrengiami „juoko kambariuose“. Dėl veidrodžio formos gaunami iškraipyti [[atvaizdai:id:780]]. Įgaubtais veidrodžiais galima surinkti daug [[šviesos spindulių:id:779]] į vieną tašką. Taip ir šiais laikais Graikijoje Olimpo kalne uždegama olimpinė ugnis. Iškilaisiais veidrodžiais galima padidinti regėjimo lauką. Tokie veidrodžiai įrengiami teleskopuose, šalia kelio, kur ribotas vairuotojų matomumas, jie naudojami apžiūrint automobilio dugną.

Netamprieji kūnai – tai [[kūnai:id:657]], kurie ištempti ar suspausti neatgauna pradinės formos, pavyzdžiui, plastilinas, molis, statybinis glaistas.